Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Didžiojo septyneto (G7) lyderiai, prieš tris mėnesius išmetę Rusiją iš turtingiausių ekonomikų klubo, Briuselyje pagrasino griežtinti sankcijas, jei Maskva destabilizuos padėtį Ukrainoje.
Tačiau griežtas pareiškimas nepaslėpė Vakarų lyderių noro pagaliau pradėti gerinti santykius su Maskva, nors NATO pajėgų Europoje vadas susirėmimus rytų Ukrainoje vadina puikiai vadovaujamais, finansuojamais ir organizuojamais Rusijos. Pats Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina neturi apsispręsti stoti į NATO.
To vienintelio, apie kurį čia visi kalba, Vakarų lyderiai gal dar ir nepasigedo prie stalo pirmąkart nuo 1997-ųjų. Bet V. Putinui, atrodo, sekasi parodyti G7, kad ne jis turės nusileisti, o jie. Visi čia, atrodo, pamiršo, kad kai Rusija prisijungė Krymą, naują raudoną liniją Vakarai nubrėžė ties Rytų Ukraina. Kai ten Rusijos piliečiai ėmė vadovauti separatistiniam maištui, Vakarai paskelbė, kad tikrasis kriterijus sankcijoms bus prezidento rinkimai. Kai ginkluoti separatistai sutrukdė šeštadaliui ukrainiečių balsuoti – nauja riba Vakarams tapo tolesnė destabilizacija.
Dabar, kai susirėmimų mastas nematytas, o separatistai net atvėrė sieną su Rusija – didysis septynetas sankcijomis grasina tik jei to pareikalaus įvykių eiga, ir tik jei pažangos nebus „visiškai jokios“.
„G7 nustatė, kad reikia tvirtai skatinti dialogo, eskalacijos mažinimo ir porinkiminį procesą. Tuo pat metu G7 šalys pasirengusios, jei padėtis prastės, intensifikuoti ir stiprinti sankcijas“, – teigė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande`as.
Lyderiai netgi paskelbė tikintys konstruktyvių kontaktų su Rusijos vadovu. Vokietijos kanclerė teigė, kad susitikimo dvasia – atnaujintas bendravimas su Putinu.
„Dabar svarbu, kad Rusija padarytų, ką turi padaryti, kad padėtis būtų stabilizuota ir sumažinta eskalacija – pirmiausiai bendradarbiauti su naujuoju Ukrainos prezidentu. Rusija pasakė, kad gerbia rinkimų rezultatą, bet jis turi būti prisaikdintas, o jo išrinkimas – pripažintas. Reikia žengti kitus žingsnius: Rusija turi prisidėti stabdant separatistų ir ginklų srautą per Rusijos ir Ukrainos sieną“, – tikino Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Septyneto lyderiai pakartojo, kad negalima energetikos naudoti politiniam šantažui ir reikia ieškoti naujų šaltinių. Dėl Rusijos veiksmų Jungtinės Valstijos ir Kanada labiausiai spaudė rasti griežtesnių žodžių, bet Maskvai net ir vakarykštis pareiškimas atrodo per griežtas. Premjeras Dmitrijus Medvedevas išvadino cinizmu G7 žodžius, kad Ukrainos valdžia turi ir toliau laikytis „pamatuoto“ požiūrio per operaciją tvarkai atkurti. Prezidentas V. Putinas Kijevo veiksmus vėl vadina „baudžiamąja operacija“.
Ryžtingai iškeitę saulėtą Sočio pakrantę į apniukusį Briuselį, didžiojo septyneto lyderiai, regis, praranda ryžtą stoti prieš Maskvą. Arba bent jau praranda vienybę dėl tolesnių ir griežtesnių sankcijų Maskvai. Nors kovos Ukrainoje verda vis karštesnės, netrukus jie pirmą kartą nuo krizės pradžios spaus ranką V. Putinui per iškilmes Normandijoje.
Tuo metu V. Putinas nė nemėgina slėpti, kad jo tikslas – klusni Ukraina, ir vien įtarimo dėl jos narystės NATO Rusijai pakako užgrobti Krymą, „istorinę rusų žemę“.
„Neturėjome jokių garantijų, kad Ukraina rytoj netaps Šiaurės Atlanto karinio bloko dalimi. Tokiomis sąlygomis leisti, kad istorinė Rusijos teritorija, kur dominuoja rusai, nueitų ten, į kažkokį tarptautinį karinį aljansą, juolab kai patys Krymo gyventojai nori būti Rusijos dalimi – atsiprašau, kitaip pasielgti tiesiog negalėjome“, – sakė V. Putinas.
Tačiau V. Putinui pagarbą Prancūzijos prezidentas šį vakarą rodys netgi didesnę negu B. Obamai. Kad išvengtų Rusijos ir Amerikos lyderių susitikimo, F. Hollande`as vakarieniaus su jais atskirai, du kartus: restorane su Baracku Obama, o V. Putiną paskui pakvies į Eliziejaus rūmus.
