Jungtinės Valstijos ir Europa yra „vieningos, versdamos Rusiją brangiai sumokėti už savo veiksmus“ Ukrainoje, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė pirmadienį prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarimą dėl tos krizės. „Europa ir Amerika vieningos mūsų palaikyme Ukrainos vyriausybei ir Ukrainos žmonėms“, – B.Obama sakė po derybų su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Rute), prieš išvykdamas į Hagą, kur vyks G-7 viršūnių susitikimas, kurio diskusijų centre bus Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.
„Iki šiol buvome vieningi, versdami Rusiją brangiai sumokėti už savo veiksmus. Premjeras Rutte vakar teisingai pažymėjo, kad didėjančios sankcijos sukels reikšmingų padarinių Rusijos ekonomikai“, – pridūrė jis.
Dabar Vakarų šalių pareigūnai atrodo mažiau dėmesio skiriantys pastangoms įtikinti V.Putiną grąžinti Krymą Ukrainai, kas šiuo metu atrodo nebeįmanoma, tačiau labiau siekiantys atgrasyti Maskvą nuo kitų Ukrainos teritorijų užgrobimo.
„Nesame suinteresuoti stebėti, kaip padėtis eskaluojama ir perauga į karštąjį konfliktą, – Baltųjų rūmų patarėja nacionalinio saugumo reikalams Susan Rice (Sjuzan Rais) sakė žurnalistams. – Esame suinteresuoti diplomatiniu sprendiniu, deeskalavimu ir, aišku, ekonominiu palaikymu Ukrainai – taip pat, kiek tai toliau bus būtina, tolesne kaina, kurią Rusija bus verčiama mokėti už savo veiksmus.“
Tačiau B.Obamai gali būti sunku įtikinti europiečius prisidėti prie griežtesnių sankcijų Maskvai. Europos Sąjungos prekybos su Rusija apimtys dešimteriopai didesnės negu prekybos su Jungtinėmis Valstijomis. Bendrija yra didžiausia Rusijos eksportuojamos naftos ir dujų pirkėja. Iš 28 ES šalių kai kurios palaiko itin plačius ryšius su Maskva.
„Europiečiai turi pareigą ką nors daryti, – sako Strateginių tarptautinių studijų centro analitikas Jeffrey Mankoffas (Džefris Mankofas). – Manau, juos bus sunku įtikinti imtis bent kažko panašaus į tai, ko ketina imtis Jungtinės Valstijos.“
(papildyta 14.11) Kerry viliasi, kad Krymo krizė nepakenks bendradarbiavimui su Rusija dėl Sirijos cheminių ginklų
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pirmadienį išreiškė viltį, jog Krymo krizė nepakenks bendradarbiavimui su Rusija vykdant tarptautinę misiją, kurios tikslas - likviduoti Sirijos cheminius ginklus.
Sirijos prezidento Basharo al-Assado (Bašaro Asado) vyriausybė sutiko, kad būtų sunaikintas šalies cheminių ginklų arsenalas. Tai numatyta tarptautiniame susitarime, kuris tarpininkaujant Vašingtonui ir Maskvai su Sirijos režimu buvo pasirašytas po pernai rugpjūtį Damasko apylinkėse įvykdytos cheminės atakos.
„Galiu pasakyti tik tiek, jog viliuosi, kad tie motyvai, kurie paskatino Rusiją būti partnere šiose pastangose, toliau egzistuos“, - sakė J.Kerry žurnalistams Hagoje, į kurią atvyko dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) - didžiųjų industrinių pasaulio valstybių - grupės viršūnių susitikime.
„Tai pranoksta bet kurią iš mūsų valstybių. Tai pasaulinis iššūkis“, - pridūrė valstybės sekretorius.
Sirijos cheminių ginklų likvidavimo procesas smarkiai vėluoja pagal tvarkaraštį, numatytą susitarime, kurį Damaskas pasirašė tarpininkaujant J.Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Dabar Sirija keliomis savaitėmis vėluoja perduoti visą savo nuodingųjų medžiagų arsenalą.
JAV valstybės sekretorius ir Rusijos diplomatijos vadovas Hagoje ketina susitikti dvišalių derybų.
Rusijai aneksavus Krymą, NATO atšaukė savo pirmą bendrą misiją su šia šalimi – JAV krovininio laivo „Cape Ray“, kuriame bus naikinami pavojingiausi Sirijos cheminiai ginklai, palydą.
J.Kerry, kuris pokalbyje su žurnalistais daugiau neužsiminė apie Krymą, pabrėžė, kad Sirija taip pat praleido kovo 15-osios terminą, iki kurio turėjo sunaikinti daugiau nei dešimt gamybos ir sandėliavimo statinių.
„Ateinančiomis savaitėmis mūsų laukia keli realūs iššūkiai. Mes Jungtinėse Valstijose neabejojame, kad jei Sirija norėtų, ji galėtų veikti sparčiau“, - pridūrė jis.
J.Kerry patvirtino, kad maždaug pusė Sirijos deklaruoto cheminio arsenalo jau išgabenta iš šalies ar sunaikinta jos teritorijoje.
„Esame ties maždaug 50 proc. likvidavimo riba. Tai svarbu, bet tikroji svarba bus tuomet, kai išgabensime visus ginklus“, - sakė valstybės sekretorius.
(papildyta 11.29) JAV prezidentas Obama atvyko į Nyderlanduose vyksiantį G-7 viršūnių susitikimą
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį atskrido į Nyderlandus dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarime dėl Ukrainos krizės ir branduolinio saugumo derybose, pranešė vienas naujienų agentūros AFP fotografas.
Iš Vašingtono atskridęs prezidento lėktuvas „Air Force One“ nusileido Schipholio oro uoste Amsterdame apie 7 val. 50 min. Grinvičo (9 val. 50 min. Lietuvos) laiku.
B.Obama pirmiausiai planuoja aplankyti Valstybinį muziejų (Rijksmuseum) Amsterdame, o vėliau išvykti į Hagoje vyksiantį G-7 derybas bei Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą (NSS).
B.Obamos vizitas Nyderlanduose per dvi dienas vyksiantį NSS buvo jau seniai suplanuotas, tačiau pirmadienį paskubomis buvo suorganizuotas Didžiojo septyneto pasitarimas dėl Ukrainos krizės, kuriame dalyvaus JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiai.
Duodamas interviu Olandijos dienraščiui „de Volkskrant“, kuris buvo paskelbtas prieš JAV lyderio atvykimą pirmadienį, B.Obama sakė norintis pasiųsti Europos lyderiams žinią, jog Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną reikia priversti „suprasti ekonominius ir politinius padarinius dėl jo veiksmų Ukrainoje“.
Tačiau JAV prezidentas tikino vis dar nežvelgiantis į Europą kaip į mūšio laiką tarp Rytų ir Vakarų.
„Tokia mąstysena turėjo pasibaigti su Šaltuoju karu, – aiškino jis. – Priešingai – svarbu, kad Ukraina palaikytų gerus santykius su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija ir Europa.“
B.Obama ir kiti G-7 lyderiai planuoja daugiausiai dėmesio skirti diskusijoms dėl ekonominės pagalbos Ukrainai, taip pat V.Putino izoliavimo nuo prestižinio pasaulio galybių klubo, kuriame Rusija paprastai dalyvauja Didžiojo aštuoneto formate.
Ukrainos krizė daugelio laikoma išbandymu B.Obamos gebėjimui sutelkti stiprų vieningą frontą kartu su Europos lyderiais, kurie kelia nerimą V.Putino veiksmai, tačiau kurių ekonomikos smarkiai priklausomos nuo energetikos ir prekybos ryšių su Rusija.
Duodamas interviu „de Volkskrant“, B.Obama pripažino, kad sankcijos, kurių jis pagrasino imtis prieš Rusijos ekonomikos sektorius, gali sukelti padarinių visame pasaulyje.
Tačiau prezidentas pridūrė: „Jeigu Rusija toliau eskaluos padėtį, turime pasiruošę primesti didesnę kainą.“
Kita vertus, Europos paskelbtos sankcijos Rusijai neprilygo toms, apie kurias paskelbė B.Obama. Dvi knygas apie Europos Sąjungą (ES) parašęs Michaelas Geary (Maiklas Geris) sakė, kad nedaug vilčių, jog Bendrija imsis konkrečių veiksmų.
„Įtariu, kad sulauksime ... daug griežtos retorikos iš G-7 ir ES, tačiau bus mažai gilesnių, koordinuotų sankcijų“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono (Vilsono) centro analitikas.
(papildyta 10.25) JAV prezidentas Obama atvyko į Nyderlanduose vyksiantį G-7 viršūnių susitikimą
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienį atskrido į Nyderlandus dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarime dėl Ukrainos krizės ir branduolinio saugumo derybose, pranešė vienas naujienų agentūros AFP fotografas.
Iš Vašingtono atskridęs prezidento lėktuvas „Air Force One“ nusileido Schipholio oro uoste Amsterdame apie 7 val. 50 min. Grinvičo (9 val. 50 min. Lietuvos) laiku.
B.Obama pirmiausiai planuoja aplankyti Valstybinį muziejų (Rijksmuseum) Amsterdame, o vėliau išvykti į Hagoje vyksiantį G-7 derybas bei Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą (NSS).
09 val. 25 min. G-7 susirinkimas: ko tikėtis?
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį išvyko į Europoje vyksiantį viršūnių susitikimą, kuriame jis sieks dar labiau izoliuoti Rusiją dėl Krymo aneksijos, taip pat gins savo branduolinę diplomatiją su Iranu.
Šis vizitas Hagoje vyksiančiame trečiajame Branduolinio saugumo viršūnių susitikime (NSS), išaugusiame iš B.Obamos iniciatyvos užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų ir radioaktyvių medžiagų platinimui buvo suplanuotas prieš daugelį mėnesių.
Tačiau Ukrainai baiminantis potencialios Rusijos pajėgų invazijos po to, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, Obama susitiks su Didžiojo septyneto (G-7) lyderiais, tarsis su Europos Sąjungos vadovais ir NATO, kur jis sieks pasiųsti žinią, jog Rusija turės brangiai sumokėti už tą krizę.
G-7 susitikimas, vyksiantis pirmadienį Hagoje, taps simboliniu ignoravimo ženklu Maskvai, kuri šiemet turėtų organizuoti Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimą Sočyje, tačiau dabar atrodo mažai tikėtina, kad toks susitikimas įvyks.
B.Obama taip pat aplankys Briuselį, Vatikaną ir Saudo Arabiją, o per susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) mėgins sumažinti įtampą tarp Pekino ir svarbių JAV sąjungininkių Azijoje – Pietų Korėjos ir Japonijos.
B.Obamos patarėja nacionalinio saugumo reikalams Susan Rice (Sjuzan Rais) sakė, kad ta kelionė – pirmoji šiais metais JAV lyderio išvyka kitapus Atlanto vandenyno – turėtų pademonstruoti jo administracijos pasiryžimą spręsti pasaulines krizes, išnaudojant tvirtų ryšių su sąjungininkais tinklą.
Jo susitikimas su Xi Jinpingu ir trišalis viršūnių susitikimas su Pietų Korėjos prezidente Park Geun-Hye (Pak Gunhjė) bei Japonijos premjeru Shinzo Abe (Šindzu Abe) pabrėš B.Obamos administracijos didesnį dėmesį Azijos regionui, kurį prezidentas aplankys balandį.
Vašingtonas susirūpinęs dėl trinties tarp Japonijos ir Pietų Korėjos, kurstomos istorinių nesutarimų, neišspręstų nuo Antrojo pasaulinio karo – tuo metu, kai regione didėja įtampa ir teritoriniai ginčai.
Baigdamas savo kelionę Saudo Arabijoje, B.Obama susitiks su tos monarchijos vadovu – karaliumi Abdullah (Abdula) – aiškiai mėgindamas išsklaidyti savo sąjungininkų skeptišką požiūrį į JAV diplomatines pastangas spręsti Irano branduolinės programos problemą.
Tačiau JAV viltys surengti viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų B.Obama ir Persijos įlankos valstybių lyderiai, buvo įšaldytos, padidėjus įtampai tarp to regiono šalių ir Kataro.
Pasaulio lyderių susitikimą Hagoje temdys įtampa dėl Ukrainos krizės
Pasaulio lyderiai pirmadienį susitiks Hagoje derybų, kurias temdys krizė Ukrainoje, o Rusija gali būti pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), siekiant nubausti Maskvą dėl Krymo aneksijos.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sušaukė neeilinį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, siekiant aptarti veiksmus prieš Rusiją dėl jos įvykdyto Krymo prijungimo, privertusio Vakarų šalių lyderius iš naujo apsvarstyti savo ryšius su Maskva po Šaltojo karo, kai Maskvą buvo stengiamasi įtraukti į platesnę tarptautinę bendruomenę.
Rusijai telkiant, kaip nurodo NATO, „labai nemažas“ pajėgas prie sienos su Ukraina, baiminamasi, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasiryžęs atplėšti daugiau Ukrainos teritorijų.
Ši besivystanti krizė tikriausiai dominuos susitikime, kuris tradiciškai organizuojamas, siekiant aptarti branduolinio saugumo klausimus.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu) Branduolinio saugumo viršūnių susitikime (NSS). Tos diplomatijos vadovų derybos gali būti labiausiai įtemptos iš iki šiol įvykusių.
S.Lavrovas ir J.Kerry susitiks pirmą kartą po to, kai Vašingtonas paskelbė finansines sankcijas įtakingiausiems V.Putino artimiausios aplinkos nariams dėl jų sprendimo panaudoti jėgą, reaguojant į praeitą mėnesį įvykusį Kremliaus palaikomo Ukrainos režimo nuvertimą.
J.Kerry jau perspėjo, kad Maskva gali prarasti vietą prestižiniame Didžiojo aštuoneto klube dėl savo sprendimo pasiųsti pajėgas į Krymą.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė, kad Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiams, nedalyvaujat dabartinei G-8 pirmininkei Rusijai, turi aptarti nuolatinį Rusijos pašalinimą iš grupės, į kurią ji buvo priimta 1998 metais, siekiant paskatinti Maskvą už tai, kad ji pasirinko demokratinį kelią po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel praeitą savaitę sakė, kad nebėra politinių sąlygų egzistuoti Didžiajam aštuonetui, nors jos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) vėliau patikslino, jog vyriausybės vadovė turėjo omenyje birželį Rusijoje turintį vykti G-8 viršūnių susitikimą.
Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį sakė atšaukęs planus vykti į Hagą, kad galėtų dalyvauti derybose su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl pagalbos programos jo krizės ištiktai šaliai.
Vakarų šalių palaikomi Ukrainos lyderiai taip pat išsakė nešimą dėl tikėtinos Rusijos invazijos, gresiančios pramoniniams šalies regionams, kai Rusijos kariai užėmė paskutinę ukrainiečių oro pajėgų bazę Kryme.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) sekmadienį teigė, kad G-7 susitikimas nenukreips dėmesio nuo dvi dienas truksiančio NSS tikslų, kai Didžiojo septyneto pasitarimas baigsis pirmadienio vakarą.
53 šalių lyderiai susirinks į trečiąjį NSS susitikimą, įsteigtą B.Obamos iniciatyva ir rengiamą kas dvejus metus. Per tokius susitikimus lyderiai tariasi dėl branduolinio terorizmo prevencijos ir pasaulyje naudojamų nekarinės paskirties branduolinių medžiagų mažinimo.
Pasaulio lyderiai antradienį galės netrikdomai diskutuoti dėl pastangų užtikrinti branduolinių medžiagų atsargų saugumą, siekiant užkirsti galimybę grupuotėms, tokioms kaip „al Qaeda“, įgyti branduolinę arba vadinamąją purvinąją bombą, pagamintą iš įprastų sprogmenų ir radioaktyvių medžiagų.
M.Rutte sakė, kad lyderiai sieks sukurti „branduolinio saugumo architektūros“ planą, norint užtikrinti, kad branduolinės medžiagos „nepatektų į netinkamas rankas“.
Pietų Korėja, kurioje NSS vyko 2012 metais, Nyderlandai ir JAV nori suderinti geriausios branduolinio saugumo praktikos rekomendacijas, patvirtintas Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), ir parengti paketą, kurį galėtų pasirašyti viršūnių susitikime dalyvaujančios šalys.
Tačiau nesitikima, kad toks dokumentas bus įtrauktas į baigiamąjį pareiškimą.
Branduolinis saugumas yra viena iš svarbiausių sričių B.Obamos politikoje, o 2009 metais jis sakė, kad branduolinių ginklų ir technologijų platinimo pavojus yra „viena iš didžiausių grėsmių tarptautiniam saugumui“.
Paskutinį NSS susitikimą planuojama surengti Vašingtone 2016 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
