Gruzija pagaliau sulauks finansinės pagalbos. Vakar Briuselyje susirinkę 70 valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovai sutarė skirti Gruzijai apie 3 mlrd. eurų (10,2 mlrd. litų), tačiau toks donorų sprendimas sukėlė ir neigiamų emocijų, rašo „Respublika“.
Kaip ir buvo galima tikėtis, pirmuoju smuiku konferencijoje griežė šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Prancūzija. Šios šalies užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras teigė, kad svarbiausia konferencijos užduotis yra atkurti Gruzijos ekonomiką. „Dabar nė vienas klausimas nėra toks svarbus, kaip Gruzijos ekonomikos ir infrastruktūros atkūrimas“, – teigė Prancūzijos diplomatijos vadovas.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso susitikimo pradžioje pabrėžė, kad „moralinė pareiga yra padėti kaimynui bėdoje“. Iš viso, ES ir Pasaulio banko duomenimis, Gruzijai po Kaukazo konflikto atstatyti ir pabėgėliams padėti būtini 2,4 mlrd. eurų (8,16 mlrd. litų). Daugiausia lėšų skirsianti šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Amerikiečiai Gruzijai pažadėjo 700 mln. eurų (2,3 mlrd. litų).
Taip pat apie prisijungimą prie donorių šalių jau pareiškė Bulgarija, Ukraina ir Latvija. Pastaroji Gruzijai skirs apie 700 tūkst. JAV dolerių (1,8 mln. litų). Nemažą sumą Gruzijai atseikėjo ir tolimoji Japonija – 150 mln. eurų (510 mln. litų). Tai pranešė Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Jasitoshi Nishimura.
Tačiau donorų konferencijoje Gruzijai paremti skirta suma pradžiugino ne visus. „Transparency International“ organizacijos Gruzijoje vadovas Tamuna Karosanidzė teigė, kad konferencija nebuvo skaidri ir nėra tikslios informacijos, kaip parama pasieks tuos, kuriems jos labiausiai reikia. „Konferencija vyko už uždarų durų, joje nedalyvavo tarptautiniai ekspertai, o tai kelia abejonių, kad pinigai iš tikrųjų pasieks nukentėjusius gruzinus“, – teigė T.Karosanidzė.
Taip pat ekspertas pridūrė, jog skiriama tokia milžiniška suma pinigų gali paskatinti korupciją ir demokratijos susilpnėjimą Gruzijoje. „Jei patys gruzinai negalės nuspręsti, kur paramos reikia, o kur ne, ir visus pinigus skirstys tik centrinė valdžia, tai gali neigiamai atsiliepti Gruzijos demokratijai“, – sakė T.Karosanizdė.
Tuo tarpu į konferenciją nebuvo pakviesta Rusija. Vienas ES diplomatas tokį sprendimą paaiškino tuo, kad donorų konferencijos dalyviai esą gerbia Gruzijos teritorinį integralumą, tuo tarpu Rusija dėl šio klausimo laikosi visiškai kitokios nuomonės.
