• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet sukanka 75 metai nuo lietuvių lakūno Felikso Vaitkaus skrydžio per Atlantą. Po didvyriško 1933 m. S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio į Lietuvą ir jų žūties buvo nuspręsta pakartoti skrydį.

REKLAMA
REKLAMA

Tam 1934 metais už 6640 dolerių buvo nupirktas lėktuvas. Tuo lėktuvu buvo vežiojami keleiviai iš Čikagos į Niujorką. Buvo nuspręsta, kad per Atlantą skris lakūnas F.Vaitkus. Feliksas Vaitkus (angl. Felix Waitkus) gimė 1907 m. birželio 20 d. JAV.

REKLAMA

Tėvai kilę iš Šiaulių apskrities Gruzdžių valsčiaus Lukošaičių kaimo. F.Vaitkus studijavo Čikagos universitete, vėliau mokėsi lakūnų mokykloje, tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, į atsargą išleistas 1931 m. Buvo skraidęs apie 1500 valandų, pats sukonstravęs kelis lėktuvus.

REKLAMA
REKLAMA

Skrydžiui skirtas lėktuvas „Lockheed L-5B Vega", pavadintas „Lituanica II", buvo patobulintas, įrengtos papildomos kuro talpyklos. Baigiant paruošiamuosius darbus, atėjo 1935 metų ruduo, skristi buvo gana nepalankios sąlygos, bet nuspręsta skrydžio neatidėlioti. Lėktuvas iš Niujorko oro uosto pakilo 1935 metų rugsėjo 21 dieną 6 valandos 45 minutės vietos laiku. Kauno aerodrome nusileidžiančios antrosios „Lituanicos" laukė apie 20 tūkstančių žmonių minia. Deja, skrydžio metu oro sąlygos buvo labai permainingos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kelionės pradžioje buvo lietus, rūkas. Kabina pasirodė nepritaikyta ilgam skrydžiui - joje buvo labai šalta. Kauno radiofonas rugsėjo 21 dienos vakare perdavė linkėjimus: „Tebūnie jam laiminga ši naktis". Esant nepalankioms oro sąlygoms buvo išnaudota daugiau kuro, negu planuota. Lakūnas skrido maždaug 270 kilometrų per valandą greičiu. Ypač trukdė rūkas ir debesys. Apie 15 valandą F.Vaitkus nusprendė leistis Airijoje, nes galėjo nebeužtekti kuro iki skrydžio pabaigos. Arti nebuvo matyti aerodromo. Tad nuspręsta leistis tiesiog laukuose.

REKLAMA

Lėktuvas krito iš 10 metrų aukščio ir buvo stipriai apgadintas. Išlipti lakūnui, kaip rašė tuometė spauda, padėjo vietos ūkininkas ir net pavaišino pusryčiais, o Airijos policija pasirūpino lėktuvo saugumu. Iki nusileidimo vietos buvo nuskrista apie 5200 kilometrų.

1935 metais F.Vaitkus vienintelis perskrido Atlantą. Į Kauną jis planavo atskristi suremontuotu lėktuvu. Deja, darbai užsitęsė ir buvo pasirinkta kita kelionės rūšis. 1935 metų spalio 2 dieną drąsusis lakūnas atvyko į Kauną. Čia jį pasitiko 40 tūkst. žmonių minia. Jo žmona Marta atvyko spalio 5 d. Už šį skrydį lakūnas apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu. Jo lėktuvas nupirktas už 90 tūkst. litų, bet 1940 m. jis sovietinės okupantų valdžios sunaikintas.

1936 metais skrydžiui atminti buvo išleista pašto ženklų serija. 1938 m. planuotas trečias skrydis į Lietuvą turėjo būti skirtas Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Ruošėsi skristi Lietuvos karo lakūnas Antanas Kiela, bet šis sumanymas liko neįgyvendintas. F.Vaitkus mirė 1956 metais, ištiktas širdies priepuolio. Palaidotas Kohlerio kapinėse (JAV, Viskonsino valstija). Kohleryje įrengtas Felikso Vaitkaus memorialinis muziejus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų