Penktadienį sudaryta sutartis padarys Turkiją užtvara, saugančia nuo didžiausios migracijos krizės nuo Antrojo pasaulinio karo, bet už tai teks brangiai sumokėti, tuo tarpu žmogaus teisių organizacijos tokį planą griežtai kritikuoja.
„Dabar (priimtas) vienbalsis susitarimas tarp visų ES (valstybių ir vyriausybių vadovų) bei Turkijos dėl ES ir Turkijos pareiškimo“, – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas parašė „Twitter“ po derybų Briuselyje su Ahmetu Davutoglu.
A.Davutoglu šypsojosi ir mojavo, eidamas į galutinį susitikimą su Europos lyderiais, kad sukirstų rankomis dėl sunkiai iškovotos sutarties.
A.Davutoglu pavadino penktadienį „istorine diena“, kai Europos Sąjunga ir jo šalis Briuselyje susitarė, kaip galima būtų pažaboti migrantų srautą į Europą.
„Ši diena yra istorinė todėl, kad mes pasiekėme labai svarbų susitarimą tarp Turkijos ir ES“, – pasakė A.Davutoglu per spaudos konferenciją.
„Mes šiandien supratome, kad Turkijai ir ES tenka tas pats likimas, tie patys iššūkiai ir tokia pati ateitis“, – pažymėjo jis.
Migrantų grąžinimas
Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka atskirai patvirtino, kad nuo sekmadienio atvyksiantys į Graikijos salas migrantai bus grąžinami į Turkiją.
„Susitarimas su Turkija patvirtintas. Visi neteisėti migrantai, pasiekę Graikiją iš Turkijos nuo kovo 20 dienos, bus grąžinti!“ – B.Sobotka parašė „Twitter“.
Jau per 1,2 mln. migrantų ir pabėgėlių atvyko į Europą nuo 2015-ųjų sausio, apie 4 tūkst. tų žmonių praeitais metais žuvo, mėgindami pasiekti Europą, plaukdami per Viduržemio jūrą.
Tuo tarpu Turkija išsiderėjo, kad būtų paspartintas jau seniai stringantis jos stojimo į ES procesas, pagalba jos priglaustiems pabėgėliams būtų padidinta dvigubai – iki 6 mlrd. eurų, o nuo birželio būtų įvestas bevizis režimas su Bendrija.
Šokis minų lauke
Mainais Ankara sutiko priimti visus naujus neteisėtus migrantus, atvykstančius į Graikiją, tapusią pagrindiniais vartais į Europą.
Pagal šio plano sąlygas ES priims po vieną sirą pabėgėlį iš stovyklų Turkijos teritorijoje už kiekvieną sirą, grąžinamą į Turkiją iš Graikijos. Šitaip siekiama atgrasyti žmones nuo rizikavimo savo gyvybėmis, kai jie palaikiais ir perpildytais laiveliais mėgina pasiekti graikų salas, sumokėję už tokią kelionę žmonių kontrabandininkams.
Šis susitarimas tebekelia abejonių dėl galimybių įgyvendinti tokio didelio masto planą. Be kita ko, tokias pastangas gali trikdyti dažnai paaštrėjanti įtampa tarp Ankaros ir Briuselio.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas peikė kai kurias ES šalis, priėmusias tik „saujelę pabėgėlių“, kai Turkija yra priglaudusi beveik 3 mln. žmonių, daugiausiai pabėgusių nuo karo Sirijoje.
R.T.Erdoganas taip pat kaltino europiečius, kad jie palaiko Turkijoje uždraustą Kurdistano darbininkų partiją (PKK), su kuria susiję kovotojai pastarosiomis dienomis prisiėmė atsakomybę dėl didelio sprogdinimo Ankaroje.
„Europos šalys nekreipia jokio dėmesio, tarsi šoktų minų lauke“, – piktinosi turkų lyderis.
Kritikai sakė, kad masinės deportacijos, planuojamos pagal ES ir Turkijos susitarimą, tikriausiai kirsis su tarptautiniais įstatymais dėl elgesio su prieglobsčio ieškotojais.
ES pareigūnai tvirtino, kad sutartyje bus pabrėžiama, kad kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas atskirai, užtikrinant visas teises apskųsti sprendimą ir palaikant tinkamą priežiūrą.
Turkijos ir Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR pareigūnai taip pat bus pasiųsti į Graikijos salas prižiūrėti, kaip vykdoma ši schema.
Ginčijami punktai
Viena iš didžiausių kliūčių buvo Kipro pasipriešinimas, susijęs su ilgamete nesantaika tarp Nikosijos ir Ankaros. Turkija iki šiol atsisako pripažinti tos padalytos salos vyriausybę.
Vis dėlto daugelis ES šalių taip pat reiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje, įskaitant elgesį su kurdais ir veiksmus prieš vyriausybės kritikus.
Jungtinės Tautos ir žmogaus teisių grupės baiminasi, kad naujoji sutartis gali pažeisti tarptautinius įstatymus, draudžiančius masiškai deportuoti pabėgėlius.
„Amnesty International“ prie viršūnių susitikimo vietos pakabino transparantą su užrašu: „Neprekiaukite pabėgėliais.“
Ši migrantų krizė provokavo didelį susipriešinimą Europoje, baiminantis, kad subyrės jos Šengeno zona, kai ES narės ėmėsi atstatinėti sienų kontrolę. Taip pat didelį nerimą kelia su šiuo antplūdžius susijęs populizmo ir prieš imigrantus nukreiptos retorikos sustiprėjimas.
Pagal naują susitarimą taip pat numatoma suteikti didelę pagalbą Graikijai, kur yra įstrigę dešimtys tūkstančių migrantų, Balkanų šalims uždarius savo sienas, kad atvykėliai nebegalėtų traukti per jų teritorijas į šiaurę – daugiausia į turtingesnes Vokietiją ir Skandinavijos valstybes.
Vis dėlto šis susitarimas nebus taikomas daugiau negu 46 tūkst. pabėgėlių ir migrantų, jau esančių Graikijoje.
Graikijos vidaus reiklų ministras Panagiotis Kurumblis (Panagiotis Kouroumblis), lankydamasis sausakimšoje migrantų stovykloje Idomenyje prie sienos su Makedonija, pareiškė, kad ji tapo panaši į „mūsų dienų Dachau“, turėdamas omenyje nacių koncentracijos stovyklą.
Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) savo ruožtu tarėsi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir keliais kitais ES lyderiais, kaip reikėtų suvaldyti migrantų srautą iš chaoso krečiamos Libijos, kuris pastaruoju metu atrodė vėl didėjantis.
ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini laiške Bendrijos užsienio reikalų ministrams, kad Libijoje apie 450 tūkst. viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių, kurie gali nuspręsti mėgint pasiekti Europą.
