Žurnalisto Simono Tisdallo teigimu, besiremiančiu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizija, „Europos branduolinis skydas padėtų atgrasyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresiją, jei JAV sumažintų arba nutrauktų savo paramą“.
Europos pareigūnai nuogąstauja, kad JAV atsitrauks iš Baltijos šalių ar toliau į Vakarus esančių šalių, cituodamas neįvardytus šaltinius rašė leidinys „Financial Times“.
„Europos pareigūnai mano, kad Donaldas Trumpas greičiausiai sutiks išvesti JAV karius iš Baltijos šalių ir galbūt toliau į Vakarus, todėl ES liks pažeidžiamesnė Rusijos kariuomenės, kuri, kaip perspėja NATO vyriausybės, ruošiasi didesniam konfliktui už Ukrainos ribų, atžvilgiu“, – teigė „Financial Times“.
Be to, JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas perspėjo NATO sąjungininkes Europoje nemanyti, kad amerikiečių karių buvimas žemyne tęsis amžinai, ir paragino jas skirti daugiau lėšų gynybai.
Maža to, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, atvykusi į Paryžių, kur buvo rengiamas skubus senojo žemyno lyderių susitikimas, pareiškė, kad Europos saugumas atsidūrė „lūžio taške“.
„Europos saugumas atsidūrė lūžio taške. Taip, tai susiję su Ukraina, bet taip pat ir su mumis. Mums reikia skubaus mąstymo. Mums reikia sustiprinti gynybą. Ir abiejų dalykų mums reikia dabar“, – sakė ji socialiniame tinkle „X“.
NATO vadovas ragino visas 32 nares didinti išlaidas gynybai
Aukšto rango Prancūzijos prezidento E. Macrono biuro pareigūnas buvo pareiškęs, kad europiečiai privalo dėti daugiau pastangų ir geriau rūpintis savo kolektyviniu saugumu, atsižvelgiant į JAV poziciją dėl Ukrainos.
„Dėl Ukrainos klausimo paspartėjimo ir atsižvelgiant į tai, ką sako JAV lyderiai, europiečiams reikia daryti daugiau, geriau ir nuosekliai, siekiant užtikrinti mūsų kolektyvinį saugumą“, – sakė pareigūnas.
Tuo tarpu NATO vadovas Markas Rutte paragino visas 32 valstybes nares didinti išlaidas gynybai ir, pasak S. Tisdallo, „atrodo, kad daugelis valstybių yra pasirengusios tai padaryti“.
M. Rutte teigė, kad Europos šalys turi padaryti daugiau, kad „užkirstų kelią kitam dideliam karui“.
„Nesame pasirengę tam, kas mūsų laukia po ketverių ar penkerių metų, – sakė M. Rutte kalboje Briuselyje. – Pavojus artėja prie mūsų visu greičiu.“
„Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai. Su Ukraina. Ir su mumis“, – teigė jis ir pridūrė, kad „tai, kas vyksta Ukrainoje, gali nutikti ir čia“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Miuncheno konferencijoje paragino sukurti Europos kariuomenę, teigdamas, kad žemynas nebegali pasikliauti Vašingtonu.
„O tai atspindi idėjas, kurias jau seniai propaguoja E. Macronas“, – rašė S. Tisdallas.
Prancūzijos prezidentas vadovauja diskusijoms apie Europos branduolinį skydą
„E. Macronas suteikė šiai idėjai naują reikšmę 2020 m. sakydamas kalbą Paryžiaus karo mokykloje, kai pasiūlė pradėti „strateginį dialogą su mūsų Europos partneriais... dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmens mūsų kolektyviniame saugume“, – tęsė S. Tisdallas, pridurdamas, jog „E. Macronas pakartojo šį pasiūlymą 2022 m. ir dar kartą pernai“.
Pasak jo, „Prancūzija nesiūlo perduoti savo nepriklausomos atgrasymo priemonės, „Force de frappe“, kurią sudaro apie 290 kovinių galvučių ir kuri veikia atskirai nuo NATO“.
„E. Macronas, kaip ir Francois Hollande‘as bei kiti prieš jį buvę Prancūzijos vadovai, teigia, kad Prancūzijos branduolinės gynybos planavimas turi „europinę dimensiją“. Jei, pavyzdžiui, Berlynui iškiltų branduolinio sunaikinimo grėsmė, tai būtų laikoma grėsme ir Paryžiui“, – toliau rašė S. Tisdallas.
„Prancūzijos vadovai turi tris pagrindinius rūpesčius“, – teigiama Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) paskelbtoje analizėje.
„Pirma, yra didelė rizika, kad D. Trumpas gali pasitraukti iš NATO arba bent jau gerokai sumažinti JAV konvencines pajėgas Europoje... Antra, jis taip pat gali sumažinti šiuo metu Europoje dislokuotų JAV branduolinių ginklų skaičių, nors šiuo metu nėra daug įrodymų, patvirtinančių tokią perspektyvą.“
„Trečia, ir svarbiausia, JAV prezidentas, kuris nemėgsta arba atmeta daugelį Europos šalių, vargu ar rizikuos amerikiečių gyvybėmis dėl Europos.“
S. Tisdallo teigimu, „pastarasis argumentas Prancūzijoje sklando nuo generolo Šarlio de Golio, sukūrusio „Force de frappe“, laikų, t. y., kad, jei prireiktų, JAV imtųsi branduolinių ginklų, kad išgelbėtų Bostoną, bet ne Bulonę (Prancūzija), Bratislavą (Slovakija) ar Bognor Ridžisas (Jungtinė Karalystė)“.
Jis pridūrė, kad „E. Macrono pasiūlymas kelia daugybę sudėtingų klausimų. Tarp jų – kas galėtų duoti nurodymą iš tikrųjų panaudoti „europietiškus“ branduolinius ginklus? Kas mokėtų už tokias pajėgas, ypač jei jos būtų būtinai modernizuojamos ir plečiamos? Ar toks žingsnis pablogintų padėtį, nes paspartintų JAV atsiskyrimą?“
Vokietijos nuomonė yra nevienareikšmė
„Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir prieš branduolinę energetiką pasisakančios partijos, pavyzdžiui, žalieji, griežtai nepritaria šiai idėjai (kaip ir Prancūzijos kairiosios ir kraštutinės dešiniosios partijos)“, – rašė S. Tisdallas.
„Neturi būti jokio padalijimo tarp Europos ir Jungtinių Valstijų saugumo ir atsakomybės“, – Paryžiuje teigė O. Scholzas.
Tačiau S. Tisdallas rašė, jog „tikėtinas O. Scholzo įpėdinis Friedrichas Merzas yra susidomėjęs [šia idėja]“.
„Manfredas Weberis, pirmaujantis Vokietijos konservatorius, pernai laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad abejonės dėl D. Trumpo reiškia, jog atėjo laikas priimti E. Macrono pasiūlymą“, – tęsė jis.
Be to, pasak „The Guardian“ žurnalisto, „M. Weberis taip pat ragino atverti „naują skyrių“ su Londonu“.
Ir pridūrė, kad „britų dalyvavimo poreikį iškėlė ir kitas aukšto rango Vokietijos politikas Christianas Lindneris“.
„Todėl kyla klausimas: kokiomis politinėmis ir finansinėmis sąlygomis Paryžius ir Londonas būtų pasirengę išlaikyti ar plėsti savo strateginius kolektyvinio saugumo pajėgumus?“ – klausė S. Tisdallas.
V. Putinas tai galėtų laikyti provokacija
S. Tisdallas rašė, jog IISS tyrime keliami panašūs klausimai: „Būdama vienintelė kita branduolinė galybė Europoje, Jungtinė Karalystė yra Prancūzijos partnerė bet kokiame tyrime, kaip sustiprinti Europos atgrasymo priemones... [Jos] reguliariai keičiasi duomenimis apie branduolinę saugą ir saugumą... Bendras Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos branduolinis arsenalas sudaro apie 520 kovinių galvučių, o tai skaičiais prilygsta dabartinėms Kinijos atgrasymo pajėgoms. Jau vien tai galėtų pasiųsti stipresnę žinią Rusijai.“
„Bendro Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos branduolinio skėčio, globojamo Europos NATO sąjungininkių ir nustumiančio į šalį JAV, kūrimas K. Starmeriui yra politiškai pavojingas. Tai sukeltų klausimų dėl suverenios kontrolės, ypač iš euroskeptiškų dešiniųjų pusės“, – rašė žurnalistas.
„Daugelis leiboristų tai gali vertinti kaip branduolinių ginklų platinimo skatinimą ir branduolinio karo priartinimą. V. Putinas, kuris grasino panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, tai laikytų provokacija“, – tęsė jis.
Ir pridūrė: „Taip pat, dėl skirtingų priežasčių, galėtų pasielgti ir D. Trumpas. Tai būtų geras išbandymas, kiek Jungtinės Karalystės atgrasymo priemonės iš tikrųjų nepriklauso nuo JAV.“
S. Tisdallas paminėjo žurnalą „Internationale Politik Quarterly“, kuriame „gynybos analitikas Josephas de Weckas teigia, kad laikai sparčiai keičiasi. Vyriausybėms skubiai reikia sprendimų, kaip įveikti sparčiai gilėjančią Europos saugumo krizę“.
„Europiečiai paprasčiausiai nebeturi laiko laipsniškam saugumo integracijos procesui“, – rašė J. Weckas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
