Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas nėra Europos Sąjungos (ES) priešininkas, veikiau realistas, priešingai daugybei naivuolių, kurie pasyviai ir nekritiškai pritaria viskam, kas ateina iš Briuselio.
Bendrijos vairas – euroskeptikams
Tikriausiai buvęs ekonomikos profesorius V. Klausas „ES naivuoliais“ palaikė ir Strasbūro delegacijos narius, kurie neseniai aplankė jį Prahos pilyje. Europos Parlamento frakcijų vadovai atvyko dar kartą prabilti į garsiojo euroskeptiko sąžinę - sausio 1-ąją jo šalis pusmečiui perima pirmininkavimą ES Taryboje, rašo „Respublika“.
Ar šaliai, kurios prezidentas ne vienus metus garsėja kaip ES kritikas, tokia užduotis yra ne per sunki?
Briuselio „naivuolių“ pokalbis su Prahos „realistu“ baigėsi skandalu. Deputatai V. Klausui davė pylos: jis neigiąs klimato pasikeitimą, bičiuliaujasi su airiais ES priešininkais. „Turiu pasakyti, kad per šešerius metus su manimi tokiu stiliumi ir tokiu tonu niekas nėra kalbėjęs“, - atrėžė V. Klausas.
Bet jis nekeičiąs nuomonės - Lisabonos sutartį reikia peržiūrėti. Be airių, kurie sutartį atmetė referendumu, jos neratifikavo tik Čekija. O V. Klausas nori, kad taip ir liktų. Pasipūtusi, rinkėjų valios nepaisanti Europa Lisabonos sutartimi galutinai paminsianti narių suverenumą.
Ypatinga čekiška kritika
V. Klausas sukūrė ypatingą čekišką ES kritikos variantą. Ji yra rami ir intelektuali, kaip ir jos autorius. Jis visada argumentuoja laisvės vardu - pirmiausia rinkų laisvės, atsisako nacionalistinės pompastikos ir kritikuoja biurokratizmą bei demokratijos trūkumą.
Tuo tarpu kitų Rytų europiečių skeptiškumas ES atžvilgiu kyla iš lengvai pažeidžiamo nacionalinio orumo ir istorinių kompleksų. Lenkijos valstybės galva Lechas Kaczynskis kone sužlugdė ne vieną viršūnių susitikimą, bet ne todėl, kad iš principo yra prieš ES, o todėl, kad esą nepakankamai vertinamas ypatingas istorinis Lenkijos vaidmuo Europoje.
Toks istorinis patosas geriausiu atveju kelia nuostabą, lygiai kaip gilus tikėjimas ES, slypintis L. Kaczynskio kalbose. „L. Kaczynskis nori, kad Europa liktų tokia, kokia yra, tik galbūt be homoseksualų santuokų, bet jo šalis turi turėti daugiau įtakos, o V. Klausas kritikuoja ES liberaliuoju požiūriu. Jis mato ją kaip laisvą rinką, bet jokiu būdu ne kaip supervalstybę“, - sako Kai Olafas Langas, Rytų Europos specialistas iš Berlyno mokslo ir politikos fondo.
Kartkartėmis V. Klausas negali atsispirti populizmo pagundai. Tada jam ištrūksta palyginimai, kurie įsiutina ES parlamentarus. Kai prieš porą metų ES komisaras čekas Vladimiras Špidla inicijavo fondą globalizacijos aukoms, V. Klausas nesusilaikė: „Tai komunizmas, kaip Brežnevo laikais“.
Premjero ir prezidento priešprieša
Šiaip ar taip, Čekijos premjerui Mirekui Topolanekui, pirmininkausiančiam ES Tarybai, bus sunku atsilaikyti prieš kiršintojus iš Prahos pilies. Nors valstybės galva ir Vyriausybės vadovas priklausė tai pačiai Demokratinei piliečių partijai (ODS), M.Topolanekas, kaip ir daug kitų jos narių, seniai susitaikė su ES. Tai, ko gera, ir yra tikroji priežastis, kodėl abu politikai negali vienas kito pakęsti.
Užpraeitą savaitgalį V. Klausas surengė dar vieną išpuolį prieš savo Vyriausybės vadovą. Partijos draugai bandė Prahos merą Pavelą Bemą prastumti į partijos vadovus vietoj M. Topolaneko. Tačiau sąmokslas žlugo. Premjero užnugarį sustiprino pirmiausia ODS nariai iš provincijos, į kurią plaukia gausi struktūrinė parama iš Briuselio, ir tos lėšos pakeitė nuotaiką partijos viduje Europos naudai. Griežti ES kritikai V. Klauso įsteigtoje partijoje prarado daugumą.
Suvienys Bendrijos priešininkus?
Dėl to prezidentas toli gražu nesudeda ginklų ir toliau lieka bene populiariausiu Čekijos politiku. Jis ketina atsukti nugarą ODS ir įkurti naują judėjimą, kritišką Europos atžvilgiu. Jo nesilankstymą Briuseliui teigiamai vertina net socialdemokratų ir komunistų rinkėjai.
Be to, jo skeptiškumas ES atžvilgiu, atsisakantis nacionalistinio patoso, gali rasti pasekėjų tarptautiniu mastu, todėl V. Klausas galėtų bandyti kooperuotis su kitais ES priešininkais ir sukurti ES stabdytojų internacionalą. Gerai sutarti V. Klausas turėtų ir su britų konservatoriais. Juk dar buvusi Jungtinės Karalystės premjerė Margaret Thatcher gynė savo šalį nuo Briuselio globos.
Kalbama, kad Geležinės ledi portretas puošia V. Klauso rašomąjį stalą darbo kabinete, o prezidentas žiūri, kad artimiausią pusmetį ant jo pilies kuorų mėlyna vėliava su geltonomis žvaigždėmis neplevėsuotų šalia Čekijos vėliavos.
Pagal užsienio spaudą parengė Milda Kunskaitė
