ES valstybėms pasiekus kompromisinį susitarimą su Čekija, tikimasi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai atsivers galimybės bendrijai vykdyti labiau sutelktą vidaus ir užsienio politiką.
Nemažą reikšmę čia turės ir būsimasis Europos Sąjungos prezidentas. Lisabonos sutartyje numatytas naujas postas – Europos Sąjungos prezidentas. Dėl jo portfelio žada varžytis visas būrys kandidatų, tarp kurių minima ir kadenciją baigusi kaimyninės Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Tačiau vargu ar ši politikė taps rinkimų favorite.
Reikalinga superžvaigždė
„ES – superžvaigždė, todėl ir šiame poste būtina turėti superžvaigždę, kuri sugebėtų tinkamai atstovauti mūsų interesams. Politikas, kuris užims ES prezidento postą, be kita ko turi būti labai atsakingas ir jautrus mažųjų ES šalių problemoms“, – Lietuvos užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką prieš porą dienų citavo Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų portalas. Kas gali tapti šia superžvaigžde Lietuvai, kol kas sunku pasakyti. Mūsų šalis apdairiai neskuba bent jau viešai paremti kurio nors iš galimų kandidatų.
Kaimynai latviai ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio ir užsienio reikalų ministro Mario Riekstinio lūpomis yra pareiškę, kad Latvija gali pasiūlyti savo kandidatą į ES prezidento postą, jei kitų kandidatų aptarimas atsidurtų aklavietėje. Vaira Vykė-Freiberga jau pareiškė, kad sutiktų tapti kandidate. Lietuva iš baltiško solidarumo turbūt ją paremtų. Kad mūsų šalis rimtai svarstytų tokią galimybę, yra patikinusi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau kol kas V.Vykės-Freibergos pavardės rinkimų favoritų sąraše nėra, kaip ir kitos kartais minimos galimos kandidatės – buvusios Airijos prezidentės Meri Robinson.
Briuselyje dirbantys užsienio šalių žurnalistai jau eina lažybų iš alaus bokalų, kas taps pirmuoju ES prezidentu. Pagrindiniais favoritais laikomi buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras ir dabartinis Liuksemburgo vyriausybės vadovas Žanas Klodas Junkeris. Trečiuoju potencialiu favoritu tapo buvęs Suomijos ministras pirmininkas Pavo Liponenas. Šias tris galimų svarbiausių pretendentų pavardes lapkričio pabaigoje viešai paskelbė Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Fratinis.
T.Bleiro pliusai ir minusai
Buvęs Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas, leiboristas (centro kairysis) Tonis Bleiras neabejotinai yra pirmo ryškumo politinė žvaigždė Europoje, tačiau jo šansai tapti ES vadovu vertinami labai nevienareikšmiškai. Visų pirma daug kam Senajame žemyne (ypač – Prancūzijoje ir Vokietijoje) nepatinka T.Bleiro ir apskritai Didžiosios Britanijos artimi, itin draugiški ryšiai su JAV. Baiminamasi, kad T.Bleiras gali bandyti Europoje ginti proamerikietiškas pozicijas. Europiečiai puikiai prisimena, kad T.Bleiras rėmė tuometinį JAV prezidentą Džordžą V.Bušą invazijos į Iraką metu, o Didžioji Britanija šiame kare buvo svarbiausia JAV sąjungininkė. Be to, Didžioji Britanija nėra įgyvendinusi kai kurių itin svarbių ir didžiąją dalį ES šalių vienijančių projektų, kaip antai euro įvedimas ar visavertis įsijungimas į Šengeno erdvę. Didžioji Britanija ir jos kandidatas Tonis Bleiras dažnai kaltinami perdėtu euroskepticizmu ir savo šalies interesų iškėlimu virš visos Europos interesų.
Europos socialistų sluoksniuose įtakingas Austrijos kancleris Kerneris Faimanas neseniai pareiškė: „Asmeniškai manau, kad kandidatas į ES prezidentus turi ypač gerai sutarti su JAV prezidentu Baraku Obama, o ne liaupsinti buvusį Amerikos prezidentą.“ Liuksemburgo vicepremjeras Žanas Aselbornas, kalbėdamas apie savo šalies poziciją T.Bleiro kandidatūros atžvilgiu, buvo dar kategoriškesnis: „Nemanau, kad T.Bleiras tinkamas ES prezidento postui. Jis didžiajai daliai Europos asocijuojasi su Dž.V.Bušu ir karu Irake. Tinkamiausi asmenys į ES prezidento postą net neįvardijami“, – aiškino Liuksemburgo atstovas.
Didis mažos šalies politikas
Paskutinysis Liuksemburgo vicepremjero teiginys, švelniai tariant, netikslus. Būtent Ž.Aselborno šefas, Liuksemburgo ministras pirmininkas Žanas Klodas Junkeris, yra laikomas antruoju (po T.Bleiro) rinkimų favoritu. Mažytės šalies atstovas turi didelį svorį visos Europos politikoje. Jis stovėjo prie Mastrichto sutarties ištakų, buvo vienas bendraeuropinės valiutos – euro – „tėvų“. Šio politiko siekis visada buvo maksimali Europos šalių integracija. Kad gana ramus, nuosaikaus būdo, kompromisų visada linkęs ieškoti Ž.K.Junkeris yra lankstus ir labai patyręs politikas, liudija ir tai, jog jis yra seniausiai savo pareigas einantis ES šalies premjeras. Liuksemburgo ministrų kabinetui šis krikščionis demokratas vadovauja net nuo 1995 metų. Neofi cialiais duomenimis, savo paramą Ž.K.Junkeriui jau pažadėjo artimiausia Liuksemburgo partnerė Belgija, taip pat Ispanija ir Vengrija.
Tačiau Belgijos prancūzakalbis laik raštis „Le Soir“ pirmadienį paskelbė, kad, jo duomenimis, Belgija turi savo kandidatūrą į ES prezidento postą – šalies ministrą pirmininką Hermaną van Rompėjų. „Šios kandidatūros atžvilgiu pasiektas konsensusas, kas reta 27 ES narėms. Prieš van Rompėjaus kandidatūrą niekas nepasisako, ir daug kas prašo jį sutikti tapti kandidatu“, – remdamasis esą „itin patikimais diplomatiniais šaltiniais“, tvirtina belgų laikraštis. Paprašyti pakomentuoti tokius pranešimus, Belgijos premjero spaudos tarnybos atstovai informacijos nei patvirtino, nei paneigė.
Kompromisas – Suomijos atstovas?
Europos socialdemokratai vienu svarbiausių savojo politinio sparno favoritų laiko buvusį Suomijos ministrą pirmininką Pavo Liponeną. Puikiai angliškai ir prancūziškai kalbantis politikas, atstovaujantis daugybę metų karinio neutraliteto besilaikančiai Suomijai, visgi sugebėjo savo šalį atvesti į ES. Galbūt P.Liponenas galėtų tapti kompromisiniu kandidatu į ES prezidento postą, jei bendrijos šalys atmestų ir T.Bleiro, ir Ž.K.Junkerio kandidatūras.
Tarp galimų kandidatų į ES vadovo postą ilgą laiką buvo minimas ir nuosaikumu pasižymintis Olandijos ministras pirmininkas, krikščionis demokratas Janas Peteris Balkenendė, dėl savo gana jaunatviškos išvaizdos ir akiniukų žiniasklaidos pravardžiuojamas „Hariu Poteriu“. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje jis pareiškė neketinąs siekti ES prezidento posto ir mieliau dirbs savo šalies labui.
Rinks šalių vadovai
Kaip galimi kandidatai taip pat minimi centro dešinysis, buvęs Airijos premjeras Bertis Ahernas, pasižymėjęs siekiant taikos susitarimų Šiaurės Airijoje, buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis ir netgi dabartinis NATO generalinis sekretorius danas Andersas Fogas Rasmusenas.
Europos Sąjungos šalių vadovai turėtų apsispręsti dėl ES prezidento kandidatūros susitikime Briuselyje lapkričio 11–12 dienomis. Būsimasis ES prezidentas atstovaus politinei linijai, patvirtintai pagal bendrą politiką tarptautinių santykių ir saugumo srityje, bei remdamasis parengtomis instrukcijomis ves derybas ES vardu. Lisabonos sutartyje numatyta, kad ES prezidentas eis savo pareigas ne ilgiau kaip penkerius metus ir neturės teisės būti perrinktas.
