Teigiama, kad Kataras, be kita ko, mokėjo už esto ir jo šeimos brangius skrydžius, nakvynes prabangiuose viešbučiuose ir pirkinius. Laikraštis apie tai rašė remdamasis priešų tai vykusiu ES Kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimu. Institucija, kuriai vadovavo H. Hololei ir kuri yra Europos Komisijos dalis, tuo metu derėjosi dėl aviacijos susitarimo, kuris buvo naudingas Kataro oro bendrovei „Qatar Airways“.
Europos prokuratūra praneša pradėjusi tyrimą savo iniciatyva. Nei Komisija, nei OLAF esą neinformavo prokuratūros apie kaltinimus H. Hololei.
Žinių žurnalas „Politico“ jau 2023 m. rašė apie H. Hololei keliones į Katarą 2015–2021 m., kurias esą pamokėjo šios šalies vyriausybė arba jai artimos organizacijos. ES ombudsmenė Emily O'Reilly tada 2023 m. kovą pareikalavo Komisijos ištiri kaltinimus pareigūnui.
Komisija šią savaitę patikino, kad „greitai reagavo“ į H. Hololei atvejį. OLAF jau liepą baigė savo tyrimą, byla buvo perduota Komisijos drausmės institucijai, kurios tyrimas dar yra ankstyvos stadijos, sakė atstovas.
54-erių H. Hololei nereagavo į agentūros AFP prašymą pakomentuoti situaciją. Po estui mestų kaltinimų jis buvo perkeltas ES patarėjo pareigas, kurias eina ir toliau.
Tai ne pirmas su Kataru susijęs atvejis ES. „Katargeitas“ drebino ir Europos Parlamentą. Tada kilus skandalui buvo konfiskuota 1,5 mln. eurų grynųjų. Skandalas buvo susijęs su spėjamais Kataro, taip pat Maroko bandymais papirkti EP atstovus. Abi šalys kaltinimus neigė.
