Europos Parlamentas reikalauja perorientuoti Europos Sąjungos energetinę politiką ir kelia klausimą dėl Baltijos dugnu tiesiamo Šiaurės Europos dujotiekio, rašo Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“.
ES pernelyg koncentruojasi į vidaus rinką, nepaisydama strateginių, su užsienio politika susijusių apsirūpinimo energija aspektų, tvirtina Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas Jacekas Saryuszas-Wolskis. Jo manymu pernelyg aktyviai energetikos sektoriaus liberalizavimo siekia pati Europos Komisija.
J. Saryuszas-Wolskis pareikalavo, kad Briuselio valdininkai aktyviau rūpintųsi energijos tiekimo saugumu ir geriau gintų ES nuo Rusijos spaudimo. Lenkų politikas taip pat pareiškė, kad reikia iškelti klausimą dėl Šiaurės Europos dujotiekio reikalingumo, rašo „Handelsblatt“.
„Europos Komisija privalo mus ginti nuo „Gazprom“ monopolijos lygiai taip pat, kaip ji tai padarė „Microsoft“ atžvilgiu“, - pareiškė Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Pasak jo, tuo tikslu būtina išnagrinėti jau vykdomus projektus, tarp jų ir Baltijos jūros dugnu planuojamą tiesti Šiaurės Europos dujotiekį. Tiesa, pastebi dienraštis, iš pradžių J. Saryuszas-Wolskis planuoja tik konsultacijas, kuriose dalyvautų visos suinteresuotos pusės, pirmiausia Vokietija ir Lenkija. „Aš realistas, daugiau šiuo metu neįmanoma“, - sakė politikas.
Tačiau ateityje Europos Sąjunga privalės įsijungti į strategiškai svarbius energetinius projektus nuo pat jų pradžios, teigia dienraštis. Tai pasakytina ir apie valstybių dalyvavimą sudarant energijos išteklių tiekimo sutartis. Taip būtų siekiama „neutralizuoti galimas neigiamas energetikos projektų pasekmes“, tvirtinama pranešime apie ES užsienio energetikos politiką, kurį kitą savaitę planuojama apsvarstyti Europos Parlamente. „Reikia užbaigti su energetikos ir politikos vienapoliškumu, jį pakeisti turi „energetinio solidarumo“ politika,“ – reikalauja pranešimo autorius J. Saryuszas-Wolskis.
Pasak dienraščio, jo iniciatyva išsakyta pačiu tinkamiausiu metu: vakar Europos Komisija pateikė įstatymų, kuriais siekiama sustiprinti konkurenciją energetikos rinkose, paketą. Už energetiką atsakingo eurokomisaro Andrio Piebalgo parengtame projekte įtrauktas punktas apie energetinį solidarumą, tačiau daugeliu atžvilgių jis atsilieka nuo Europos Parlamento įsivaizduojamo tikslo. Piebalgas kalba tik apie „regioninius susitarimus dėl solidarumo“ energetikos srityje. Manoma, kad tokie susitarimai galėtų būti sudaromi tarp atskirų ES valstybių, o pačiai Europos Komisijai būtų skirtas tik antraeilis vaidmuo.
Tuo tarpu Europos Parlamentas prašo, kad Europos Komisija iki 2007 m. pabaigos pateiktų aiškų vieningos išorinės ES energetinės politikos planą, rašo „Handelsblatt“. Be to, turės būti įsteigtas už ES užsienio energetinę politiką atsakingo aukšto pareigūno, kuris būtų pavaldus ir Europos Komisijai, ir ES Ministrų tarybai, postas. J. Saryuszas-Wolskis tikisi, kad po tokių žingsnių bus suformuota „energetinė diplomatija“, kuria bus remiamasi atstovaujant ES derybose su Rusija bei naftos tiekėjais iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Iki šiol bandymai sukurti išorinę ES energetikos politiką būdavo nesėkmingi dėl vidinių bloko problemų, pastebi dienraštis. Oficialiai atsakomybė suversta pagrindiniam ES diplomatui Javierui Solanai, tačiau nė viena iš 27 ES šalių neskuba atskleisti ispanui savo kortų. Nesutarimų kyla ir pačioje Europos Komisijoje – tarp energetikos komisaro Piebalgo ir už užsienio politiką atsakingos eurokomisarės Benitos Ferrero-Waldner. Abu save laiko atsakingais už santykius su Rusija, tačiau ne visada veikia išvien.
Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažįsta, kad vidiniai ES nesutarimai trukdė formuoti vieningą užsienio energetinę politiką. Tačiau užvakar Briuselyje jis pareiškė, kad padėtis gali pasikeisti pasirašius naująją ES sutartį. Joje jau numatyta, kad būsimasis ES išorinės energetinės politikos įgaliotinis bus pavaldus ir Europos Komisijai, ir ES Ministrų tarybai. Šis pareigūnas turės rūpintis tvirtais abiejų institucijų tarpusavio ryšiais. Būsimasis įgaliotinis turės teisę dalyvauti sprendžiant ES užsienio politikos klausimus, optimistiškai pastebėjo J. Saryuszas-Wolskis. Yra tik vienas „bet“: naujoji ES sutartis įsigalios ne anksčiau, nei 2009 metais, rašo „Handelsblatt“.
