Europos Komisijos sėkmingos veiklos pavyzdžiais laikomi veiksmai ekonomikos ir kovos su klimato kaita srityse. Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Komisija pateikia ataskaitą, kurioje pabrėžiami Europos Sąjungos pastarųjų penkerių metų laimėjimai. Vienas iš svarbių darbų – Europos suvienijimas (2004 m. ir 2007 m. ES plėtra).
„Europa įrodė, kad turėdama 27 valstybes nares yra dar stipresnė ir pajėgi veiksmingai dirbti, – teigė Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuelis Barroso ragindamas europiečius birželio 4–7 d. balsuoti rinkimuose. – Dabar atėjo laikas Europos piliečiams išreikšti savo nuomonę, nuo kurios priklausys Europos ateitis.“
"Ši pirmoji išsiplėtusios 27 valstybių narių Europos Sąjungos Komisija dirbo vienu sudėtingiausių Europos Sąjungai laikotarpiu – vykstant dideliems ekonominiams ir socialiniams pokyčiams. Savo darbo rezultatais įrodėme, kad tvirtai laikėmės kertinių vertybių ir siekėme pagrindinių tikslų, kurie lėmė Europos Sąjungos sėkmę ir turės didelės įtakos įgyvendinant Europos projektą ateityje." - sakė Komisijos pirmininkas.
Per ekonominę krizę ES daug nuveikė, kad finansų rinkos vėl taptų stabilios ir vėl būtų teikiamos paskolos. Komisija pirmoji iš visų tarptautinių institucijų parengė patikimą ekonomikos gaivinimo planą.
Daug jėgų ES skyrė tam, kad Europoje ir visame pasaulyje būtų griežčiau reguliuojamos ir prižiūrimos finansų sistemos. Tai būtina norint atgauti pasitikėjimą sistema ir užkirsti kelią kitai krizei.
Susitarta dėl svarbių naujų teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų naudotis visais bendrosios rinkos privalumais, pvz., didesnėmis keleivių teisėmis, mažesnėmis judriojo ryšio išlaidomis ar paprastesniais tarptautiniais mokėjimais.
Europos Komisija taip pat supaprastino ES taisykles – pasiūlė panaikinti beveik 10 proc. nereikalingų teisės aktų ir sumažinti įmonių, ypač mažųjų ir vidutinių, administracinę naštą.
Atnaujindama Lisabonos strategiją ir peržiūrėdama Stabilumo ir augimo paktą Komisija daugiausia dėmesio skyrė augimui ir darbo vietoms, todėl Europa yra geriau pasirengusi reaguoti į dabartinę ekonomikos, finansų ir užimtumo krizę.
Komisija sprendė klausimus, susijusius su nuvertėjusiu turtu, kapitalo atkūrimu, valstybės pagalba, ir ėmėsi priemonių, kad konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, automobilių, būtų pereita nuo sanavimo prie gaivinimo veiksmų.
Įgyvendindama Larosière ataskaitoje pateiktas rekomendacijas Komisija ėmėsi lyderio vaidmens kovojant su krize tiek G 20, tiek Europos lygiu.
Per J. M. Barroso kadenciją Europos teisės aktų leidėjai ir valstybių vadovai susitarė dėl daugiau kaip 470 Komisijos pasiūlymų. Tarp jų yra labai svarbus teisės aktų rinkinys, skirtas kovai su klimato kaita ir skatinantis gaminti ir vartoti švarią energiją.
Europa viena iš pirmųjų pradėjo kovą su klimato kaita. Kurdama didžiausią pasaulyje tarptautinę anglies dvideginio rinką ji parodė pavyzdį kitoms šalims, kurios dabar planuoja diegti panašias prekybos taršos leidimais sistemas.
ES vykdomoji institucija – ekonomikos ir darbo rinkos reformų, kuriomis siekiama padaryti Europą konkurencingesnę pasaulyje, šalininkė. Ji sumažino ES teisės aktų puslapių skaičių 5 000 ir tikisi iki 2012 m. 25 proc. sumažinti biurokratinius formalumus imonėms.
J. M. Barroso teigimu, „Komisija įrodė, kad gali daug nuveikti Europos piliečių labui“.
Vis dėlto dar yra nebaigtų darbų. Iki šiol nepavyko užbaigti Dohos derybų raundo dėl prekybos liberalizavimo pasaulyje.
Komisija pateikė keletą finansų rinkos reformos, užimtumo didinimo ir kitų neatidėliotinų problemų sprendimo pasiūlymų, tačiau ES juos dar turi patvirtinti. Kad suvaldytų dabartinės ekonomikos krizės pasekmes, Komisijai reikės sutelkti pastangas ir užtikrinti, kad po krizės Europos Sąjunga būtų stipresnė.
Komisija ir toliau daug dėmesio skirs būtinybei ratifikuoti Lisabonos sutartį, kuria išplečiama Europos Sąjungos kompetencija.
Anot J. M. Barroso, jo vadovaujama Komisija ėmėsi iniciatyvos siūlyti, kaip spręsti šiandienos problemas.
Ekonomikos gaivinimo planas, kova su klimato kaita, energetinis saugumas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, 1 mlrd. eurų maisto priemonei, kad būtų skatinamas vystymasis, Europos technologijų institutas, 5 mlrd. eurų energetikos projektams ir plačiajuosčiam ryšiui kaimo bendruomenėse, taip pat migracijos paktas – visa tai Komisijos iniciatyvos.
Kritika išlieka
Nepaisant visų išvardintų šios Komisijos pasiekimų, jos adresu skamba ir nemažai kritikos. Antros kadencijos siekiantis Komisijos pirmininkas J. M. Barroso dažnai kritikuojamas, kad vengia imtis ryžtingų priemonių sprendžiant visą pasaulį apėmusią ekonominę krizę.
Ne taip senai buvęs Belgijos Ministras Pirmininkas Guy Verhofstadtas viešai sukritikavo Europos Komisijos pirmininką, teigdamas, kad Europai trūksta vieningos strategijos kovojant su ekonomine ir finansų krize.
G. Verhofstadtas mano, kad M. J. Barroso elgiasi neryžtingai ir nesistengia aktyviai veikti Europos Komisijos vardu.
Jo manymu, Komisija jau senai turėto Europos Tarybai pateikti ambicingą veiksmų strategiją, kurios pagalba ES įveiktų šią krizę, tačiau to nebuvo padaryta.
