Karščio bangos Europoje, sausros Afrikoje ir kylantis jūros lygis – tokias ateities tendencijas prognozuoja Pasaulio klimato taryba (IPCC), penktadienį Ugandos Kampalos mieste pristatysianti savo ataskaitą. Kai kurie regionai dėl to gali tapti praktiškai negyvenami, įspėja ekspertai, kuriuos cituoja agentūra AFP.
Tokius karščius, kaip 2003-aisiais, mokslininkai pirmiausiai prognozuoja Vakarų Europos Viduržemio jūros šalyse. IPCC duomenimis, visame pasaulyje iki 2100 metų dėl šiltnamio efekto temperatūra pakils iki penkių laipsnių. JAV ir Karibuose prognozuojami dar pragaištingesni uraganai. Mažoms Ramiojo vandenyno saloms grėsmė iškils dėl kylančio jūros lygio. Vakarų Afrikoje IPCC tikisi dar didesnės sausros pirmiausiai tuose regionuose, kuriuose jau dabar vyrauja badas.
Kokių padarinių turės potvyniai ir sausros, priklausys ir nuo priemonių, kurių bus imtasi prieš tokius ekstremalius orų reiškinius, pabrėžiama ataskaitoje.
„Gamtiniai įvykiai neturi sukelti humanitarinių katastrofų“, – klimato forume Bangladeše pareiškė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Moonas.
IPCC savo ataskaitą, kuri parengta pagal tūkstančius studijų, penktadienį pateiks Kampaloje Ugandoje.
1988–aisiais įsteigta IPCC 2007 metais buvo apdovanota Nobelio taikos premija už tai, kad kalbėjo apie klimato kaitą.
Tuo tarpu Lapkričio 28–gruodžio 9 dienomis Durbane (Pietų Afrika) rengiamoje Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Europos Sąjunga (ES) turėtų siekti pratęsti klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų galiojimą po 2012 m. Tai sakoma rezoliucijoje, kurią trečiadienį priėmė Europos Parlamentas, praneša jo spaudos tarnyba.
1997 m. pasirašytą Kioto protokolą ratifikavusios šalys įsipareigojo mažinti anglies dvideginio išlakas į atmosferą. Pirmasis įsipareigojimų laikotarpis apima 2008–2012 m., o dėl antrojo bus tariamasi Durbine. Europarlamentarai ragina ES aiškiai ir nedviprasmiškai remti klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų pratęsimą po 2012 m.
„Ekonomikos krizė neturi būti naudojama kaip dingstis nieko nedaryti, - diskusijoje kalbėjo EP Aplinkos komiteto ir į Durbaną vyksiančios delegacijos pirmininkas Džo Leinenas (Jo Leinen) (Socialistai ir demokratai, Vokietija). – ES turėtų paremti Kioto protokolą ir dirbti kartu su kitomis šalimis numatant planą parengti išsamią klimato sutartį ne vėliau kaip iki 2015 m.“.
Parlamentas taip pat ragina ES padėti susitarti dėl Žaliojo klimato fondo lėšų valdymo ir padidinti ES lėšų dalį šiame fonde iki 30 mlrd. eurų per metus. Šio tarptautinio fondo ištekliai, skirti besivystančių šalių klimato politikai remti, iki 2020 m. turėtų pasiekti 100 mlrd. JAV dolerių per metus.
ES yra įsipareigojusi iki 2020 m. 20 proc. sumažinti klimato šilimą skatinančių dujų išlakas. Europarlamentarai ragina išsikelti dar didesnį tikslą, juolab kad tai būtų ekonomiškai naudinga ES. Savo ruožtu jie siūlo numatyti priemones aviacijos ir jūrų transporto keliamai taršai mažinti (Kioto protokolas šių sričių neapima). Parlamentas tvirtai remia 2008 m. patvirtintą teisės aktą, kuriuo nuo 2012 m. sausio 1 d. aviacija įtraukiama į ES prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemą.
