Europarlamentarai 433 balsais prieš 123 ir 28 nariams susilaikius pritarė siūlymui Vengriją, kurią valdo ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir vadinantis savo šalį „neliberalia demokratija“, pavadinti „hibridiniu rinkimų autokratijos režimu“, „rimtai pažeidžiančiu“ ES demokratijos normas.
Iš dalies dėl to atsakomybė priskiriama ES valstybėms narėms, kurios užmerkė akis prieš galimus piktnaudžiavimus.
Rezoliucijoje parlamentarai reiškia susirūpinimą dėl Vengrijos konstitucinės ir rinkimų sistemų, teismų nepriklausomumo, galimos korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų, LGBTQ+ teisių, žiniasklaidos, akademinių ir religinių laisvių.
Įstatymų leidėjai taip pat pasmerkė „sąmoningas ir sistemingas Vengrijos vyriausybės pastangas pakenkti Europos Sąjungos pamatinėms vertybėms“, tokioms kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.
Balsavimas buvo iš esmės simbolinis ir nekeičia ES sprendimų priėmimo eigos, nes svarbiems klausimams, pavyzdžiui, sankcijoms Rusijai, priimti reikia visų 27 valstybių narių, įskaitant Vengriją, vienbalsio pritarimo.
Įstatymų leidėjai, prieštaraujantys ataskaitai, kurioje pateikta rezoliucija, teigė, kad joje yra „subjektyvių nuomonių ir politiškai šališkų teiginių, joje atsispindi neaiškūs nuogąstavimai, vertybiniai vertinimai ir dvigubi standartai“.
Vis dėlto Vengrija jau seniai turi nesutarimų su kitomis bloko šalimis. Ji kartas nuo karto blokuoja bendrus pareiškimus, sprendimus ir renginius, pradedant aukšto lygio NATO susitikimais su Ukraina ir baigiant bloko balsavimu dėl pelno mokesčio ir bendra ES pozicija dėl Izraelio ir palestiniečių paliaubų.
Be to, Budapeštas nepritarė kai kurioms ES sankcijoms Maskvai, visų pirma Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho turto įšaldymui, taip pat su energetika susijusioms priemonėms prieš Maskvą.
