Britanija žengė žingsnį trauktis iš ES, o Škotija – į nepriklausomybę. Kraštutiniai dešinieji, manoma, sulauks sėkmės rinkimuose Nyderlanduose. Taip pat staiga išaugusi nesantaika tarp Turkijos ir Nyderlandų bei Vokietijos iššaukia sunkumų siekiant išsaugoti Europos vienybę.
Patys savaime šie įvykiai Europos nesugriaus – ji yra išgyvenusi ir sunkesnius laikus. Tačiau jie gali nulemti daug galingesnius sukrėtimus, kurių skaičiui išaugus, gali ir išprovokuoti Europos griūtį.
Kraštutiniai dešinieji Nyderlanduose gali sulaukti sėkmės
Nyderlanduose šiandien vyksta rinkimai į parlamentą, kuriuose kraštutinės dešinės „Laisvės partija“, tikimasi, sulauks populiarumo. Šie rinkimai yra vadinami Europos Sąjungos, kurios šalyse – Vokietijoje ir Prancūzijoje – šiais metais vyks svarbūs rinkimai, stabilumo ir gebėjimo atlaikyti populizmo iššūkius testu.
Kraštutiniai dešinieji vargu ar sugebės patekti į valdžią, tačiau išaugęs jų populiarumas suteiks jai papildomų galių ir toliau vykdyti populistinę – antiimigracinę ar silpninančią Europos integraciją – politiką.
Turkijos ir Europos konfliktas
Augantis konfliktas tarp Turkijos ir Europos šalių valdžių taip pat nėra geras ženklas regiono stabilumui.
Turkijos valdininkai išsiruošė į „turą po Europą“ ir ten organizuoja mitingus, kuriuose kreipiasi į turkų diasporą artėjančiame referendume kitą mėnesį, kuris tikriausiai leis R. Erdoganui dar labiau įtvirtinti savo valdžią ir pakeisti konstituciją, balsuoti už pakeitimus. Vokietija ir Nyderlandai uždraudė tokius renginius, o R. Erdoganas į tai sureagavo audringai, prilygindamas šiuos veiksmus „nacių metodams“.
„Vertybių klausimą“ šalys pradėjo aiškintis tuo metu, kai Europą pradėjo varginti populizmo banga, o Turkiją apėmė autoritarizmo šmėkla.
Šis konfliktas gali paaštrinti migrantų problemą, dėl kurios pastaruosius kelerius metus kenčia Centrinės Europos, įskaitant Vokietiją, šalys. Turkija yra viena iš pagrindinių šalių, galinčių daryti įtaką migrantų iš Artimųjų Rytų srautui.
„Brexit“ vis arčiau
Didžiosios Britanijos parlamentas balsavo už įstatymą, leidžiantį premjerei Theresai May oficialiai kreiptis į ES dėl 50-ojo straipsnio aktyvavimo. „Brexit“ atrodo faktiškai neišvengiamas, o tai gali gerokai sukrėsti britų ekonomiką, taip pat ir Europos vienybės nuotaikas.
Kai tik 50-asis straipsnis bus aktyvuotas, Didžioji Britanija turės du metus susitarti su Europos Sąjunga dėl sąlygų. Europa už britų pasitraukimą ir naujų migracijos bei prekybos sutarčių sudarymą gali pareikalauti susimokėti nemažą kainą.
Jeigu suėjus terminui susitarimo pasiekti nepavyks, o tai neatrodo jau taip neįtikėtina, nes niekas iki šiol dar nėra bandęs trauktis iš ES, Didžioji Britanija pasitrauks be jokių susitarimų. Niekas tiksliai nežino ką tai gali reikšti. Tačiau bet koks chaotiškas pasitraukimas būtų ne į naudą Didžiosios Britanijos ekonomikai, kuriai kompensuoti netektį, skirtingai negu ES, nėra kuo.
Škotijos ir Airijos ambicijos
Tuo pat metu Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon paskelbė apie būsimą naują referendumą dėl šalies nepriklausomybės. Netrukus apie tokį pat siūlymą iškėlė ir Šiaurės Airijos nacionalistų partija.
Pirmojo referendumo metu dauguma škotų pasisakė už norą pasilikti Jungtinėje Karalystėje dėl galimybės likti ES. Tačiau „Brexit“ balsavimas parodė, kad škotų ir anglų balsuotojai turi skirtingą požiūrį į šalies likimą ir ateitį.