Nuo pat 2016-ųjų birželio visi kalba apie „Brexit“, tačiau iš tiesų jis dar net neprasidėjo. Oficialiai pareiškimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, remiantis 50-uoju straipsniu, dar nepateiktas. Tačiau šiandien buvo pasirašytas įstatymas, kurį priėmus, premjerei bus atrištos rankos aktyvuoti 50-ąją straipsnį. O patvirtinus įstatymą karalienei Elžbietai II-ajai Theresa May pateiks prašymą Europos Tarybai.
Daugelis ekspertų įsitikinę, kad Th. May tai padarys jau antradienį ar trečiadienį, tačiau vakar britų žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, jog dokumentų pateikimas gali būti atidėtas iki kitos savaitės ar dar vėliau. Kai kurie politologai mano, kad Th. May procedūrą pradės ne rinkimų Nyderlanduose išvakarėse, o kovo pabaigoje.
„Tik tuomet prasidės sunkioji „Brexit“ dalis,“ – leidiniui pareiškė reitingų agentūros „Fitch“ analitikas Jamesas McCormacas. Jo teigimu, britai atsidurs sudėtingoje situacijoje. Pavyzdžiui, didelis neaiškumas šiuo atveju išlieka „sąskaita, kurią britams pateiks Europa“. Jau dabar skolos yra didelė Didžiosios Britanijos problema: valstybė ir šalies gyventojai gyvena ne pagal savo kišenę. Įsiskolinimo lygis pasiekė 90 proc. BVP.
Britanijai yra išskirtinai svarbus užsienio kapitalas, ir, eigu investuotojai praras pasitikėjimą, šalį ištiks finansinė krizė, kaip 1970-aisiais, kuomet Didžiąją Britaniją gelbėjo TVF. „Deutsche Bank“, pavyzdžiui, prognozuoja, kad vos pradėjus pasitraukimo procedūras, Britanijos svaras nuvertės 6 proc.
Laukia sunkūs rinkimų metai
Artėjantys rinkimai Nyderlanduose (kovo 15d. vyks parlamento rinkimai) taps Europos rinkimų metų pradžia. Jeigu nugalės populistas Gertas Wildersas, jam vistiek vargu ar pavyks sukurti daugumą vyriausybėje, tačiau ES baiminamasi domino efekto: ultradešinieji gali tapti priimtina alternatyva Europoje ir Marine Le Pen pergalės perspektyva prezidento rinkimuose Prancūzijoje jau nebegąsdins rinkėjų.
O trečiadienio vakarą JAV federalinis atsargų bankas ir jo vadovė Janet Yellen paskelbs tai, kas aiškiai nepatiks likusiam pasauliui: padidins palūkanų normas. O jeigu pats galingiausiais centrinis bankas pasaulyje pakelia pačios svarbiausios valiutos pasaulyje kainą, pašaliniai efektai yra visai tikėtini.
Finansų rinkos tai vadina „JAV federalinio rezervo prakeiksmu“, primindami, kad prieš kiekvieną biržų griūtį būdavo skelbiamas palūkanų normų didinimas: taip buvo 1974, 1987, 2000 ir 2008 metais. Tai įvykis, anot laikraščio, „galintis sujaukti visus Donaldo Trumpo politinius planus“. Trilijonų dolerių vertės ekonomikos stimuliavimo programa, kuri bus finansuojama iš esmės kreditų dėka, gali būti realizuota tik remiantis pigiais pinigais.
