Dėl lengvai plintančio delta varianto, atvejų vėl daugėja. Tačiau tai mažiau jaudina Europos lyderius, nes dėl vakcinacijos guldomi į ligoninę ir miršta gerokai mažiau žmonių nei pernai. Tai reiškia, kad ES lyderiai keičia požiūrį į virusą, labiau vertindami hospitalizavimo rodiklius, o ne atvejų skaičių, kad įvertintų jo išplitimą.
„200 yra naujas 50“, – paskelbė Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas, nurodydamas, kad šalies ilgalaikis savaitinis 50 naujų atvejų 100 000 žmonių rodiklis yra kritinis. Didesnė Berlyno riba atspindi faktą, kad dabar daug mažiau žmonių, užsikrėtusių infekcija, reikia gydyti ligoninėse.
Italija šį mėnesį teigė, kad skirs didesnį svorį hospitalizacijoms, spręsdama, ar įvesti naujus apribojimus.
Iš tikrųjų Europa įžengė į naują pandemijos etapą, tačiau politiniai lyderiai kovoja su nauja nežinomybe: vakcinų poveikiu, naujų atmainų atsiradimu ir galimu sunkių ligų šuoliu. Tuo pat metu europiečiai žūtbūt nori grįžti į normalų gyvenimą, o jų lyderiai nori pradėti ekonomikos augimą.
„Europa yra gana nestabilioje padėtyje, – sakė Oksfordo universiteto epidemiologas Christopheris Dye. – Mums iš tikrųjų labai sekasi vakcinuotis. Tačiau toks skiepijimo lygis dar nėra pakankamai aukštas, kad daugelis žmonių nesusirgtų ir nemirtų.“
Dėl delta atmainos sukelto atvejų šuolio, daugelis šalių stengiasi rasti tinkamą pusiausvyrą. Kai kurios, pavyzdžiui, Prancūzija ir Italija, laikosi atsargesnio požiūrio, reikalaudamos, kad tam tikrų profesijų atstovai būtų pasiskiepiję, o gyventojai įrodytų vakcinaciją prieš eidami į renginius ar kitus užsiėmimus.
JK pasirinko kitą kelią ir praėjusią savaitę panaikino visus apribojimus, tarsi pandemija būtų pasibaigusi. O visuomenės sveikatos ekspertai ir toliau ragina likti atsargiems.
Kaip neseniai įspėjo PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge: „Mes dar tikrai neišėjome iš tamsaus miško“.
Nauja matematika
Nyderlandai ir JK yra du pavyzdžiai, kaip politikai kovoja su nauja matematika.
Liepos mėnesį Nyderlandų viruso reprodukcijos („R“) rodiklis pasiekė aukščiausią tašką pandemijoje. Ministras pirmininkas Markas Rutte'as žurnalistams sakė, kad jo vyriausybė per anksti panaikindama apribojimus priėmė „klaidingą sprendimą“.
Tačiau šis atvejų šuolis beveik nepadarė įtakos hospitalizavimui, nes šalyje yra gana aukštas vakcinavimo lygis – beveik 70 proc. gyventojų yra paskiepyti bent viena vakcinos doze.
O Jungtinė Karalystė iš tikrųjų tapo delta varianto Petri lėkštele: atvejų dabar yra daugiau nei 2020 m. rudenį, o liepos 20-ąją – kitą dieną po to, kai vyriausybė panaikino beveik visus koronaviruso apribojimus – užfiksuoti daugiau nei 47 tūkst. naujų atvejų. Tačiau vakcinacija sumažino mirčių skaičių, nors hospitalizacijų padaugėjo nuo maždaug 900 iki beveik 6 tūkst., o tai apkrauna sveikatos sistemą.
Ekspertai taip pat perspėja, kad užsikrėtimas koronavirusu turi ir kitų rizikų, pavyzdžiui, ilgai išliekančius ligos šalutinius poveikius. Net trečdalis pacientų, kurie jautė simptomus sirgdami koronavirusu, tačiau jų liga nebuvo pakankamai rimta, kad reiktų hospitalizuoti, turėjo užsitęsusių sveikatos problemų. Ši būklė turi net 200 galimų simptomų.
„Tai yra rimta liga, mes jos iki galo nesuprantame, – sakė Warwicko universiteto virusologas, molekulinės onkologijos profesorius Lawrence'as Youngas. – Tai daro didžiulį spaudimą asmenims [ir] jų gyvenimo kokybei, taip pat didelis krūvis tenka sveikatos tarnyboms.“
Vakcina yra vienintelis sprendimas
Geriausia Europos pandemijos įveikimo priemonė yra vakcina. Dabartinė problema – nepakankamas žmonių skiepijimasis.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį paskelbė, kad ES pasiekė savo tikslą – 70 proc. paskiepytų suaugusiųjų. Tačiau šis skaičius iš tikrųjų susijęs tik su tais, kurie buvo paskiepyti bent viena doze. Politikų neramina vakcinų paklausos mažėjimo tendencija.
„Dabar ne laikas nusiraminti ir atsipalaiduoti“, – rašė sveikatos apsaugos komisarė Stella Kyriakides.
Labiausiai nerimą kelia tai, kad atsilieka rytinės šalys – įskaitant Bulgariją, Rumuniją ir Kroatiją. Šios šalys iki šiol išvengė delta atmainos sukelto atvejų šuolio, tačiau visuomenės sveikatos ekspertai įspėja, kad tai gali būti tik laiko klausimas.
Bulgarijos nacionalinis epidemiologas Angelas Kunchevas mano, kad delta variantas „dominuos epidemiologinėje situacijoje“ artimiausiomis savaitėmis. Jis pažymėjo, kad tik 16 proc. Bulgarijos gyventojų yra pilnai paskiepyti, o dar 18 proc. suaugusių gyventojų paskiepyti tik viena doze. Nepaisant to, kad nebėra tiekimo apribojimų.
A. Kunchevas dėl žemo vakcinacijos lygio kaltino „nepasitikėjimą ir skepticizmą“ skiepų atžvilgiu.
Kroatijos sveikatos apsaugos ministras Vili Berošas įvardijo „antivakserių“ propagandą, plintančią socialiniuose tinkluose“ kaip vieną iš priežasčių, kodėl mažiau nei pusė suaugusiųjų jo šalyje yra pasiskiepiję viena doze, ir pažymėjo, kad tik 60 proc. pačios ministerijos darbuotojų yra pasiskiepiję.
Naujas atvejų šuolis šiose šalyse gali būti pražūtingas, ypač dėl to, kad daugelyje šių regionų pandemijos pradžioje mirštamumas buvo didžiausias Europos Sąjungoje.
„Aš nesu optimistiškai nusiteikęs dėl situacijos mūsų šalyje. Tiek sergančių, tiek ligoninėse gydomų žmonių mirtingumas bus didesnis nei Europoje“, – „Sofia Globe“ sakė A. Kunchevas.
Atsižvelgiant į tai, kiek Europos regionų vėluoja skiepytis, visuomenės sveikatos pareigūnai deda daugiau pastangų ir keičia taktiką.
Kai kuriems pagrindinis iššūkis yra tas, kad dėl spartaus vakcinų nuo koronaviruso sukūrimo, kartu su prieštaravimais dėl „AstraZeneca“ vakcinos, žmonės pradėjo „kelti daugiau klausimų“ apie skiepijimą, teigia Siddhartha Datta, regioninis patarėjas dėl ligų, kurių galima išvengti skiepijant, ir imunizavimo programų PSO Europos regioniniame biure.
Jis taip pat ragina nekaltinti žmonių, kuriems kyla klausimų dėl skiepų. Nors kai kurie žmonės griežtai atsisako skiepytis, į klausimus ar abejones dažnai gali atsakyti sveikatos priežiūros specialistai.
Rumunijoje – kur mažiau nei trečdalis suaugusiųjų pradėjo skiepijimo kursą – PSO Europoje padėjo sukurti pokalbių robotą, kuris žmonėms suteikia daugiau informacijos apie vakcinas, taip bandydamas išsklaidyti dvejones.
Delta variantas, kuris yra nuo 40 iki 60 proc. labiau užkrečiamas nei pradinė koronaviruso atmaina, padidino riziką. Spartus atmainos išplitimas paskatino ekspertus pakelti visuotinio imuniteto ribą, kuri buvo laikoma maždaug 70 proc. Prancūzijos mokslininkai iš Pastero instituto šį skaičių padidino net iki 95 proc., o Vokietijos Roberto Kocho instituto (RKI) tyrėjai mano, jog maždaug 85 proc. norma yra būtina tam, kad atvejų ir žmonių, paguldomų į ligoninę, skaičius išliktų mažas.
Labai mažai tikėtina, kad ES galėtų paskiepyti tiek daug žmonių, remdamasi ligšiolinėmis tendencijomis. Taip pat neaišku, ar iki kitų metų pabaigos net 70 proc. pasaulio gyventojų bus paskiepyti.
Mokslininkai yra susirūpinę, kad šios vakcinacijos spragos suteiks „puikią dirvą naujų atmainų atsiradimui, ypač tų, kurios gali būti atsparesnės vakcinai“, – sakė Warwicko universiteto virusologas L. Youngas.
Naujasis normalumas
Tai gali būti pandemijos pabaiga, bet tai nereiškia, kad tai – grįžimas į normalų gyvenimą.
Vietoj to, RKI mokslininkai mano, kad didėjantis edukavimas apie skiepijimą ir natūralus imunitetas pandemiją paverčia endemija Vokietijoje, tačiau viruso išnaikinimas ir visuotinis imunitetas yra nepasiekiami. Vietoj to, šalys turi sutelkti dėmesį į sunkių atvejų skaičiaus sumažinimą.
Londono universiteto koledžo biomokslų profesorius Francois Balloux prognozės, kad pandemija baigsis nuo 2021 m. vidurio iki metų pabaigos pabaigos, pasitvirtino. Tačiau „pabaiga“ F. Balloux reiškia, kad virusas „pereis į endeminę būseną daugumoje pasaulio vietų ir visame pasaulyje išliks kartu su kitais ~ 200 sezoninių endeminių kvėpavimo takų virusų“, – „Twitter“ platformoje rašė jis.
„Koronavirusas pasiliks“, – sutiko C. Dye. Jis pritaria prancūziškiems metodams, pavyzdžiui, socialinio atsiribojimo ir kaukių dėvėjimo išlaikymui, reikalavimui, kad sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai būtų paskiepyti, ir prašymams pateikti pilno pasiskiepijimo įrodymą prieš įeinant į viešąją erdvę.
Priešingai, Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono sprendimas vėl leisti verslams atsidaryti sulaukė visuomenės sveikatos ekspertų kritikos. Tačiau Jungtinė Karalystė dar nemato rimtų pasekmių, išskyrus nežymiai padidėjusį hospitalizavimą ir didesnį mirčių skaičių.
Mokslininkai nežino, ką reikėtų pasakyti apie neseniai JK sumažėjusį naujų infekcijų skaičių. Kai kurie mano, kad tai teigiamas signalas, o kiti perspėja, kad mažiau atvejų gali lemti tai, kad žmonės rečiau testuojasi, moksleiviai atostogauja arba tai yra sumažėjimas po atvejų šuolio, kilusio po Didžiojoje Britanijoje vykusių Europos futbolo čempionato rungtynių.
Klausimai, kaip valdyti virusą, keičiasi, bet netampa lengvesniais. Diskusijos dėl privalomos vakcinacijos kaista, o kai kurios šalys svarsto, ar reikėtų skiepyti paauglius.
Tačiau didžiausia rizika yra tai, kas atsitinka, kai žmonės nustoja kalbėti apie virusą, sakė C. Dye.
„Žmonės nori mintis apie virusą palikti praeityje ir susigrąžinti savo gyvenimą, – sakė C. Dye. – Jie nenori apie tai kalbėti kiekvieną dieną. Kai nustosime kalbėti apie virusą... Viena prasme, mes mokomės gyventi su virusu. Tačiau galimybių priimti didelius ir skirtingus sprendimus, žiūrint iš politinės perspektyvos, taip pat ims mažėti.“
