Vien Belgijoje birželį jau devintą mėnesį iš eilės iškrito daugiau lietaus nei įprastai – tai naujas šalies rekordas, blogiausias per 119 metų. Birželio viduryje per vieną savaitę iškrito mėnesio kritulių kiekis, dėl kurio keliuose regionuose kilo potvyniai.
Be to, šis mėnuo buvo daug mažiau saulėtas nei įprastas birželis, o tai jaučia ir didžioji dalis likusios Šiaurės Europos, kur temperatūra daug kur vis dar stengiasi perkopti 20 laipsnių šilumos ribą.
Kol šiaurės gyventojai vis dar laukia, kada prasidės tipiška vasara, piečiau ir rytuose esančiose šalyse jau tvyro karštis ir kyla savų problemų.
Naujausioje ES klimato stebėsenos programos „Copernicus“ ataskaitoje aiškiai matyti, kad šis mėnuo pasaulyje buvo šiltesnis nei bet kuris ankstesnis birželis pagal istorinius duomenis.
Tiesą sakant, tai buvo jau 13-as mėnuo iš eilės, kai buvo rekordiškai karšta. Jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante taip pat pakilo iki aukščiausio lygio per daugiau nei 40 metų.
Apskritai 2023 m. liepos–2024 m. birželio mėnesiai buvo šilčiausi kada nors užfiksuoti laikotarpiai – 0,76 laipsnio aukštesni už 1991–2020 m. vidurkį ir dar 1,64 laipsnio aukštesni už priešindustrinį vidurkį.
Pietuose dėl ekstremalios temperatūros kilo karščio bangos ir miškų gaisrai
Ispanija, Italija ir Graikija tebėra vienos populiariausių vasaros atostogų krypčių. Jos siūlo tokias keliones, kokių paprastai nori dauguma europiečių: atostogas saulėje ir paplūdimyje.
Taip teigia Europos kelionių komisija (ETC), tačiau ar ekstremalūs karščiai gali atbaidyti turistus?
Atrodo, kad taip.
ETC pranešė, kad nuo 2022 m. turistų, vykstančių į Pietų Europą, skaičius sumažėjo 10 proc., nes paprastus žmones ima kamuoti baimė dėl klimato ir orų.
Jie teigia, kad ekstremalūs orai ir transporto sutrikimai kelia „didelį susirūpinimą 10 proc. europiečių, norinčių keliauti artimiausiais mėnesiais“.
„76 proc. respondentų teigia, kad savo kelionių įpročius koreguoja atsižvelgdami į klimato kaitą. 17 proc. respondentų teigė, kad vengs kelionių į vietas, kuriose vyrauja ekstremalios temperatūros, o tarp vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių šis skaičius išauga iki 32 proc., tai rodo, kad vyresnio amžiaus keliautojai yra labiausiai susirūpinę, kaip susidoroti su kylančia temperatūra“, – priduria ETC.
Šiais metais karščio bangos kai kurias Europos dalis užklupo kur kas anksčiau nei bet kada.
Graikijos, Kipro, Turkijos ir Italijos regionai jau nukentėjo nuo didelių karščių – kai kur temperatūra buvo 10 laipsnių aukštesnė už vidutinę sezono temperatūrą. Dėl šių ekstremalių temperatūrų žuvo daug žmonių, įskaitant šešis užsienio turistus, šiemet rastus negyvus Graikijoje, išėjusius į žygį. Daugelis kitų dingo be žinios panašiomis aplinkybėmis.
Dėl karščio ir stipraus vėjo netoli Graikijos sostinės Atėnų kilo miškų gaisrai, o Turkijos Izmiro rajone gyventojai ir poilsiautojai buvo priversti evakuotis iš savo namų.
Prancūzijoje, artėjant Paryžiaus olimpinių žaidynių pradžiai, teigiama, kad organizatoriai nerimauja dėl sportininkų saugumo, nes temperatūra gali būti rekordiškai aukšta.
Dabar jie leido šalims savo lėšomis užsakyti nešiojamus oro kondicionierius, kad būtų užtikrinta, jog jų aplinkoje bus vėsu.
Ispanijos valdžios institucijos išleido naują žemėlapį, kuris padės tiksliau prognozuoti karščio bangas ir užkirsti kelią ligoms ar net mirtims.
Kai kuriose šiaurės Europos dalyse siautėjo mirtinos audros ir potvyniai
Ekstremalūs orai Europoje nusinešė mažiausiai septynių žmonių gyvybes per audras Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Šiaurės Italijoje.
Šio mėnesio pradžioje po nuošliaužos Fontanos vietovėje Magijos slėnyje pietinėje Šveicarijos Alpių pusėje buvo rasti trijų žmonių kūnai.
Manoma, kad vyro, kurio kūnas buvo rastas viešbutyje Šveicarijos Alpių kurorte Saas-Grunde, kūną užklupo potvynio vanduo.
Žmonės žuvo, nes tiek pietinę, tiek vakarinę Šveicarijos dalį užklupo smarkios liūtys.
Šiaurės Italijoje potvyniai, perkūnijos ir nuošliaužos taip pat kelia sumaištį. Italijos šiaurinio Pjemonto regiono ugniagesiai teigia, kad šią vasarą jau atliko apie 80 gelbėjimo operacijų ir evakavo dešimtis žmonių. Vien tik Aostos slėnio regione dėl išsiliejusių upelių keli kaimai liko izoliuoti.
Prancūzijos šiaurės rytų Aube regione žuvo trys 70 ir 80 metų amžiaus žmonės, kai per smarkius vėjus medis prispaudė automobilį, kuriuo jie važiavo.
Kas lemia ekstremalius šios vasaros orus Europoje?
Remiantis „Inverto“ atlikto tyrimo duomenimis, 2021–2023 m. ekstremalių orų reiškinių skaičius Europoje padidėjo nuo 11 442 iki 16 956 užregistruotų įvykių.
Tai apima didelės krušos, smarkaus lietaus ar sniego, žalingų žaibų smūgių, karščio sukeltų sausrų – ir net tornadų – atvejus.
Tokie įvykiai taip pat yra pražūtingi ekonomikai ir pragyvenimo šaltiniams. Vien 2023 m. netoli pietryčių Ispanijos miesto Valensijos 2023 m. kruša pridarė apie 40 mln. eurų nuostolių.
Tačiau kas daro įtaką Europos orams – ir didžiuliams jų kraštutinumams?
Iš dalies dėl to kalti El Nino ir La Nina klimato reiškiniai.
Nors El Nino – vadinamas „šiltuoju reiškiniu“ – apibrėžiamas kaip aukštesnė nei vidutinė jūros paviršiaus temperatūra ir padidėjęs kritulių kiekis centriniame ir rytiniame Ramiojo vandenyno atogrąžų ruože, jis turi pasaulinį poveikį, kuris pasiekia ir Europą.
Šiuo metu pasaulyje yra pereinamasis etapas tarp El Nino ir La Nina, vadinamas „šaltuoju įvykiu“. Šios neutralios fazės viduryje vis dar vyrauja El Nino, kuris vandenynuose ir ore sukelia neįprastai aukštą temperatūrą.
Nustatyta, kad abu reiškiniai sukelia vadinamąjį „domino efektą“. Tai reiškia, kad orai vienoje vietoje gali pakeisti orus kitoje vietoje, t. y. sumažėjęs kritulių kiekis vienoje pasaulio vietoje gali padidėti kitur.
Europa taip pat jaučia klimato kaitos poveikį, nes yra sparčiausiai šylantis žemynas.
Remiantis naujausiais Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ir programos „Copernicus“ duomenimis, nuo 1991 m. Europa šyla dvigubai sparčiau nei kyla vidutinė pasaulio temperatūra.
Abi agentūros įspėjo, kad Europa turi imtis daug daugiau veiksmų, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį ir toliau atsisakytų iškastinio kuro. 23 iš 30 didžiausių karščio bangų žemyne kilo nuo 2000 m., o penkios iš jų – per pastaruosius trejus metus.
Ekspertai sako, kad dabar atėjo laikas imtis veiksmų, kad Europoje būtų išvengta dar daugiau su klimatu susijusių nelaimių.
