Lietuvė Rūta „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ neslepia pykčio, jog matydami Kroatijos potvynių žiaurumą ir nuniokotus žmonių namus lietuviai vis tiek skundžiasi, jei liūtys nepasiekia Lietuvos.
„Gal kas gali man paaiškinti, kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių nusimena, kai stichija praeina pro šoną? Ar tikrai visi išsiilgę tokio ekstrymo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė grupės narė.
Klimatologas teigia, kad pavojingi reiškiniai stiprėja
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ meteorologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Arūnas Bukantis pabrėžia, jog Europa yra dažnas taškas, kur susikerta tropinės ir vėsesnės oro masės, todėl dažnai ima formuotis kamuoliniai debesys, iššaukiantys liūtis.
Žaibai, perkūnijos, škvalai ir visa serija kitų reiškinių, pasak jo, nusidriekia kaip tik per Europą ir formuojasi pavojingų reiškinių židiniai.
„Kadangi tropinės oro masės tapo karštesnės, temperatūros kontrastai tampa didesni, aktyvėja ir debesodaros procesai, pavojingi reiškiniai stiprėja. Reikia priminti, kad atmosferoje dabar yra daugiau drėgmės ir formuojasi drėgnesni debesys“, – kas didina pavojingų reiškinių tikimybę, paaiškina klimatologas.
Tuo tarpu, temperatūrų svyravimai, staiga saulėtą dangų keičiančios liūtys, paskutinėmis savaitėmis būdingos Lietuvai, A. Bukančio teigimu, vasarą yra natūralus reiškinys.
„Kamuoliniai debesys pradeda formuotis popietinėmis valandomis, kylančio šilto oro srovė, kuri gali pasiekti ir 7 ir 10 kilometrų aukštį. Tokiuose debesyse krušos ledėkai gali išsilaikyti ilgą laiką tol, kol jie užauga graikiško riešuto ar netgi vištos kiaušinio dydžio.
Tada dėl sunkio jėgos ima kristi. Jeigu spėja aptirpti, nukrenta žirnio dydžio kruša, o jei nespėja, tada jau stichinę krušą fiksuojame“, – tikina A. Bukantis.
Lietuvą aplenkė: „Nežinau, ar dėl to reikėtų čia labai liūdėti“
O štai, Lietuvą turėjęs kliudyti škvalas, vis dėlto šalį aplenkė. Klimatologas pažymi, kad šie procesai buvo prognozuojami, nes per Lietuvą turėjo slinkti šaltasis atmosferos frontas.
„Beje, jis buvo labai ilgas, netgi daugiau kaip tūkstančio kilometrų ilgio nuo šiaurinės Baltijos dalies iki pat Vidurio Europos ir jame buvo aktyvesnių ruožų ir buvo tokių, kurie buvo prislopę. O per Lietuvą praėjo ir toks, ir toks fronto gabalas“, – paaiškina klimatologas.
Liūčių tąkart buvo sulaukta dalyje Lietuvos: Šiauliuose, Klaipėdoje, Pietų Lietuvoje. Tačiau, eksperto vertinimu, ta fronto atkarpa, kuri pasiekė Lietuvą, buvo iširusi ir dėl to spėjimai nepasitvirtino.
„Dėl to didžioji Lietuvos dalis išvengė pavojingų reiškinių, kaip didelių liūčių ar žaibų. Nežinau, ar dėl to reikėtų čia labai liūdėti“, – užsiminė jis.
Potvyniai, pražudę 4 žmones: „Tokio lietaus nesu matęs“
Kaip anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, dėl galingų liūčių bei tirpstančio sniego šiaurės Italijoje ir Šveicarijoje prasidėjo potvyniai – vanduo iš kalnų kriokliais teka į upes ir galinga jėga kėsinasi į ant upių krantų įsikūrusius miestelius. Potvyniai ne tik niokoja žmonių turtą, bet ir kelia pavojų jų gyvybėms.
Tad Italijos tarnybos šimtus vietinių ir turistų evakuoja iš labiausiai stichijos siaubiamų gyvenviečių.
„Norėjome išvykti ryt, bet reikia paskubėti. Upė išsiveržė iš krantų. Visa tai labai rimta“, – pasakoja italė.
Tiesa, gelbėti žmones tenka ne tik iš namų. Į didelį pavojų pateko italų sutuoktiniai su trijų mėnesių kūdikiu – išsiliejus upei jų automobilis nebegalėjo pajudėti iš vietos, o vandeniui pradėjus kilti, grėsė ir baisiausias scenarijus – nuskęsti.
Laimė, gelbėtojai atvyko laiku. Vietiniai sako, tokių liūčių nematę: „Pradėjo lyti apie pietus ir vis stiprėjo, o nurimo tik trečią nakties. Kaip iš kibiro pylė visą naktį. Tokio lietaus nesu matęs, nors čia vasaras leidžiame jau 25 metus.“
Visgi tarnybos praneša, kad vakar Šveicarijos ir Italijos Alpėse staigūs potvyniai pražudė keturis žmones. Dar du laikomi dingusiais.
Tuo metu graikai kovoja su gaisrais, siautėjančiais vos už 35 kilometrų nuo sostinės Atėnų. Gesinti liepsnų, kurios jau pasiekė ir žmonių namus, atsiųsti šimtai ugniagesių, tačiau jų darbą labai apsunkina kaitra, sausra ir stiprūs vėjai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
