Paskelbtoje svarbioje ataskaitoje apie klimato mokslo padėtį, Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) teigė, kad žmogaus veikla skatina „precedento neturinčius“ planetos klimato pokyčius. Kai kurie jų, pavyzdžiui, jūros lygio kilimas, į pirminius rodiklius negrįš dar kelis šimtus ar net tūkstančius metų.
Tiesa, klimato atšilimas nebus vienodas visur, bet pasitelkę pažangiomis klimato modeliavimo technologijomis, IPCC pateikė išsamias prognozes, kaip klimato kaita galimai paveiks skirtingus regionus.
Štai, kas šioje ataskaitoje yra pranašaujama Europai.
Gaisrai ir karščio bangos
Mokslininkai mano, kad oro temperatūra Europoje kils greičiau nei pasaulinis vidurkis. Visame žemyne karščio bangų dažnis ir intensyvumas jau dabar yra padidėjęs, ir prognozuojama, kad tai neišvengiamai tęsis. Vidutinei pasaulinei oro temperatūrai pakilus 2 ℃, karštis vis dažniau viršytų kritines ribas ir kenktų žmonių sveikatai, žemės ūkiui ir ekosistemoms.
Miškų gaisrai, pastarąją savaitę niokoję Pietų Europą, pasikartos vis dažniau. Mokslininkai mano, kad temperatūrai pakilus 2 ℃, gaisrai vis dažniau siaubs Viduržemio jūros regioną. Kai kurie taip pat nenustebtų, jeigu vis daugiau gaisrų įsipliekstų ir Rytų Europoje.
Autoriai taip pat pabrėžė, kad prie temperatūros pokyčių Europoje prisidėjo ir žmogaus veikla. IPCC teigimu, nėra jokios abejonės, kad žmonės skatina klimato kaitą.
Viso pasaulio miestai bus smarkiai paveikti karščio bangų, kadangi miestuose paprastai yra šilčiau nei juos supančiose kaimo vietovėse.
„Manoma, kad besitęsianti miestų plėtra ir dažniau pasitaikantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, turės didelius padarinius, o vis karštesnės dienos ir šiltos naktys tik padidins miestų patiriamą šilumos stresą“, – pažymi IPCC.
Potvyniai ir sausros
Padaugės ir tokių katastrofų kaip šiemet Vokietijoje ir Belgijoje vykę mirtini potvyniai.
Prognozuojama, kad visoje Europoje, išskyrus Viduržemio jūros regioną, ekstremalių kritulių ir su jais susijusių potvynių padaugės net ir nedaug viršijus Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 ℃ lygį.
Šiaurinėje Europoje mokslininkai jau yra pastebėję lietaus sukeltų potvynių, kuriems įtakos turėjo žmogaus veikla, padažnėjimą. Tiesa, šios vasaros ekstremalūs oro reiškiniai įvyko dar visai neseniai, todėl mokslininkai nespėjo jų įtraukti į šių metų ataskaitą. Taip pat manoma, kad Vakarų ir Vidurio Europa susidurs su vis daugiau upių potvynių.
Tačiau jeigu pasaulinė oro temperatūra pakils 2 ℃ ar daugiau, Viduržemio jūros regioną, kaip ir Vakarų bei Vidurio Europą, vis dažniau alins sausros.
„Tampa aišku, kad greitai ir visam laikui nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, dėl kurių pasaulinė oro temperatūra ir toliau augs, su vandeniu susiję ekstremalūs įvykiai tik stiprės, susidursime su vis galingesniais potvyniais ir sausromis“, – sakė Richardas Allanas, pagrindinis ataskaitos skyriaus apie vandens ciklo pokyčius autorius.
Vokietijos aplinkosaugos ministrė Svenja Schulze sakė, kad IPCC ataskaita aiškiai parodo, kad „nebeišvengsime daugelio klimato kaitos padarinių.“ Kaip to įrodymą ji paminėjo potvynius ir nesitraukiančią sausrą Vokietijoje, taip pat Pietų Europoje ir JAV neseniai kilusius gaisrus ir karščio bangas.
Kylantis jūros lygis ir tirpstantys ledynai
Nepriklausomai nuo to, su kokiu klimato kaitos scenarijumi susidursime, jūros lygis pakils visoje Europoje, išskyrus Baltijos jūrą, ir šis kilimas greičiausiai nesibaigs net ir sulaukus 2100 m.
„Ekstremalūs jūros lygio pokyčiai taps dažnesni ir intensyvesni, dėl to padaugės potvynių pakrantėse“, – teigia IPCC, kuri taip pat įspėja, kad anksčiau vieną kartą per šimtmetį vykę reiškiniai jau šio amžiaus pabaigoje galimai vyks kasmet.
Tai reiškia, kad paplūdimiams gresia rimtas pavojus – per artimiausius dešimtmečius smarkiai sumažės smėlėtos Europos pakrantės.
Pagal visus į atmosferą išmetamų dujų mažinimo scenarijus, Europoje vėsių dienų sulauksime vis rečiau, o ledynai, amžinasis įšalas bei sniego danga ir toliau tirps.
„Pasaulinis vidutinis jūros lygis ir toliau kils dar tūkstančius metų, net jeigu CO₂ išmetimas bus sumažintas iki nulio ir pasaulinis atšilimas būtų sustabdytas. Taip nutiktų todėl, kad praeityje išmestų teršalų energijos perteklius ir toliau plistų į gilųjį vandenyną, kur jis toliau tirpdytų ledynus bei ledo sluoksnius“, – teigė IPCC.
Mokslininkai mano, kad yra labai didelė tikimybė, jog per pastaruosius 50 metų Arktis šilo dvigubai greičiau nei kiti pasaulio regionai, taigi jie yra įsitikinę, kad šį šimtmetį šiame regione oro temperatūra kils dar greičiau.
Kaip teigiama ataskaitoje, remiantis visais atšilimo scenarijais, prognozuojama, kad bent vieną kartą iki šio amžiaus vidurio Arktyje: „Vasarą susidarys beveik neužšąlančios sąlygos.“
