Praėjusios savaitės pabaigoje Europos bendroji valiuta pasiekė stipriausią lygį per trejus metus, nes dėl JAV muitų politikos sklindantis ekonominis neapibrėžtumas sukėlė klausimų dėl tradicinio dolerio vaidmens.
Remiantis „Depository Trust and Clearing Corporation“ duomenimis, trys iš keturių penktadienį nupirktų pasirenkamųjų sandorių buvo sudaryti dėl didesnio euro prieaugio.
Prekybininkai teigia, kad rizikos draudimo fondai siekia pakilti iki 1,20 JAV dolerio už eurą. O „Mizuho International Plc“ strategai mano, kad didėja tikimybė, jog valiuta artimiausiais mėnesiais pasieks šį lygį – aukščiausią nuo 2021 m. vidurio.
Vyriausybės turėtų pasinaudoti galimybe suteikti eurui daugiau svorio prekyboje
Investuotojai iš naujo vertina dolerio vaidmenį pasaulio finansų sistemoje po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas supurtė rinkas, pradėjęs taikyti muitus, ir pakėlė prekybos karą su Kinija į naują lygį.
Vokietijos finansų ministras penktadienį pareiškė, kad vyriausybės turėtų pasinaudoti galimybe suteikti eurui daugiau svorio pasaulinėje prekyboje.
Dabar strategai vertina, kur toliau judės bendroji valiuta po jos dviejų dienų šuolio beveik 4 proc – nuo 1,10 iki beveik 1,15 JAV dolerio už eurą.
Kol kas nė vienas iš 51 „Bloomberg“ valiutų rinkos apklausoje dalyvavusio respondento neprognozuoja, kad euras šiais metais pakils virš 1,15 JAV dolerio, tačiau du Europoje įsikūrę prekiautojai apibūdino vykstančias dideles apimtis, kuriomis siekiama gauti naudos iš tolesnio euro brangimo.
Jie sakė, kad rizikos draudimo fondai per ateinančius tris-šešis mėnesius siekia 1,20 JAV dolerio už eurą. Remiantis DTCC duomenimis, balandžio 11 d. buvo sudarytas antras pagal dydį visų laikų euro sandoris.
Pasirenkamųjų sandorių rinkoje labai paspartėjo pozicionavimas dėl euro stiprėjimo. Praėjusią savaitę smarkiai išaugo vadinamieji rizikos apsikeitimai – rinkos nuotaikų barometras, pagal kurį vertinama valiutos pirkimo arba pardavimo sutarčių paklausa, o vienos savaitės sandoriai buvo labiausiai per penkerius metus linkę į euro brangimą.
Nepastovumas taip pat padidėjo ir buvo trečias didžiausias nuo 2010 m.
Euro vertė auga
„Atrodo, kad euras pasieks lygį, kurį metų pradžioje mažai kas būtų numatęs. Tačiau Europos prekiautojams kyla didelis klausimas, kiek valiutos stiprėjimas yra sveikintinas regiono centriniams bankams, turint omenyje, kad jie vargu ar nori, jog ekonominės sąlygos griežtėtų, kai jau dabar yra susirūpinę dėl ekonomikos augimo perspektyvų“, – teigė Venas Ramas, makroekonomikos strategas.
Tuo tarpu „Wells Fargo“ makroekonomikos strategas Erikas Nelsonas įspėja, kad tolesnis euro stiprėjimas neapsieis be spartos trūkumų.
Jo teigimu, bet kokia rezervinės valiutos rotacija „vyksta mėnesiais ir ketvirčiais, o ne dienomis“.
Tačiau nėra abejonių, kad ši valiuta paveldėjo dalį tradicinio dolerio, kaip prieglobsčio, vaidmens, nes kyla klausimų dėl JAV ekonomikos, o kartu ir dėl žaliosios valiutos.
Anot „Russell Investments“ pasaulinio valiutų padalinio vadovo Vano Luu, kadaise euras pirmiausia buvo laikomas rizikingu turtu, tačiau pastaruoju metu, atsižvelgiant į geras ir blogas naujienas, jo vertė auga.
„Aš matau struktūrinį pokytį, kuris vidutinės trukmės laikotarpiu yra palankus eurui, atsižvelgiant į tai, kas yra saugus prieglobstis, o kas ne“, – pažymėjo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
