Islamizuotos Europos, kurioje dominuoja musulmoniškos vertybės, vaiduoklis seniai neduoda ramybės 90-mečiui JAV istorikui Bernardui Lewisui, rašo Italijos dienraštis „Corriere della Sera“.
Gimęs D. Britanijos žydų šeimoje, Prinstono (JAV) universiteto garbės profesorius B. Lewisas yra vienas žymiausių islamo pasaulio žinovų. Užvakar duodamas interviu Izraelio laikraščiui „Jerusalem Post“ jis pareiškė, kad islamas labai greitai gali tapti „dominuojančia jėga“ Europoje, nes europiečiai „vardan politinio korektiškumo atsisakė kovoti dėl savo kultūros ir religijos viešpatavimo“. Jis perspėjo, kad greitai aktualus taps klausimas – ar Europa bus islamizuota, ar islamas sueuropės?
Pasak „Corriere della Sera“, apie gresiantį pavojų pokalbyje su Vokietijos laikraščio „Die Welt“ žurnalistais B. Lewisas perspėjo dar 2004-ųjų liepą.
„Europa taps arabiškų Vakarų – Magribo – dalimi, - sakė jis tuomet. – Tokią išvadą galime daryti remdamiesi imigracijos ir gimstamumo statistiniais duomenimis. Europiečiai vėlai pradeda kurti šeimas ir negimdo vaikų, arba turi jų mažai. Tuo tarpu imigracijos mastai didėja: turkai keliasi į Vokietiją, arabai – į Prancūziją, pakistaniečiai – į Didžiąją Britaniją. Jie anksti tuokiasi ir turi daug vaikų. Dabartinės tendencijos rodo, kad vėliausiai iki XXI amžiaus pabaigos dauguma Europos gyventojų bus musulmonai“.
Po šios publikacijos užvirusioje diskusijoje į Vokietiją emigravęs nuosaikių pažiūrų sirų kilmės apžvalgininkas Basamas Tibis pareiškė, kad „svarbu ne tai, ar dauguma Europos gyventojų bus musulmonai, o tai, koks islamas nugalės – šariatiškas ar europietiškas.“
Atrodo, B. Lewisas vėl grįžta prie šios problemos, pastebi „Corriere della Sera“, bet dabar jis jau tiksliai nebenurodo, kas mūsų laukia.
Viena vertus, „europiečiai nustoja laikęsi savo principų ir nebetiki savimi. Jie nebegerbia savo pačių kultūros“, tvirtina istorikas. Kita vertus, musulmonai gali įsitvirtinti kaip vyraujanti jėga „per imigraciją ir demokratiją“, perspėja jis, ir tai gana pavojinga perspektyva, „atsižvelgiant į islamo pasaulyje didėjančią paramą ekstremizmui ir terorizmui“.
Anksčiau profesorius įtikinėjo, kad islamo fundamentalistų įsigalėjimas gali lemti „Vakarų krachą“ arba „rasių karą“, kuris gali sunaikinti abi kovojančias puses. Tačiau šį kartą jis nesileidžia į detales, teigia italų dienraštis.
B. Lewiso požiūris į krikščionių ir musulmonų santykius Europoje laikui bėgant keitėsi. 1993 m. straipsnyje „Islamas ir liberalioji demokratija“ jis rašė: „Dauguma į Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką emigravusių musulmonų nesidomi ekstremistiniais ar revoliuciniais judėjimais ir nepalaiko su jais ryšių. Priešingai, šie imigrantai vis aktyviau dalyvauja juos priėmusių šalių demokratiniuose procesuose ir palaiko ryšius su tėvyne. Įgyta demokratinė patirtis keičia jų mąstymą ir gali tapti vienu iš svarbiausių politinės islamo pasaulio ateities faktorių.“
Tačiau po 2001 m. rugsėjo 11-osios B. Lewisas tapo „griežto kurso“ šalininku ir parėmė Busho kovą su terorizmu.
Jis paaiškino, kad jei šis karas bus pralaimėtas, tai gali kristi ir Europa. B. Lewisas pareiškė, kad fundamentalizmo puolimui talkina pačios vakarietiškos vertybės. „Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės tik padeda ekstremistams, nes tai suteikia jiems galimybę kontroliuoti religinį švietimą“, teigia jis.
Kai kurie ekspertai, tarp kurių ir knygos „Globalusis islamas“ autorius prancūzas Olivier Roy, kritikuoja B. Lewisą, rašo „Corriere della Sera“.
„Politinis korektiškumas padeda islamui dominuoti Europoje? Bet Europa anaiptol nėra korektiška, – teigia O. Roy. – Amerika kur kas korektiškesnė. Pakanka prisiminti rūsčius išpuolius prieš chidžabus Didžiojoje Britanijoje ir Nyderlanduose. Lewisas – istorikas ir ilgainiui rado prieglobstį praeityje. Jis prarado ryšį su tikrove ir beveik tapo mistiku, pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį išpranašavo Apokalipsę“.
„The Wall Street Journal“ išspausdintame straipsnyje B. Lewisas rašė, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d., minint Miradžo (Mahometo kelionė į Jeruzalę, kur jis įžengė į dangų) metines, „reikia laukti, kad Iranas pamėgins sunaikinti Izraelį ir prasidės Apokalipsė“. Nuo to laiko daugelio mokslininkų akyse jis prarado autoritetą, pastebi „Corriere della Sera“.
