Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna taip pat pabrėžė: „Priklausymas Europos šeimai suteikė Estijai tikrumo, kad daugiau niekada neliksime vieni“. Tai esą ypač svarbu, turint omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri (invazija) įrodė, kad pilkosios zonos Europoje tik skatina Rusiją tęsti savo imperialistinį užkariavimo karą.
Be Estijos 2004 m. gegužės 1 d. prie ES prisijungė ir Lietuva, Latvija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, taip pat Malta ir Kipras. Tai buvo didžiausia plėtra ES istorijoje. Estija, kuri, kaip ir Latvija bei Lietuva, iki 1991 m. ne savo noru buvo Sovietų Sąjungos dalis, tuo metu buvo laikoma pavyzdine kandidate tarp reformų siekiančių Rytų Europos demokratijų.
„Kai išsilaisvinome iš sovietinio kalėjimo, iš karto pradėjome dirbti dėl narystės. Nes žinojome: gerovė yra saugumas, o saugumas yra gerovė“, – kalbėjo K. Kallas vaizdo žinutėje. Estijos įstojimas į ES esą buvo „sėkmės istorija“, ir dabar šalis gali paremti kitas valstybes, pavyzdžiui, Ukrainą kelyje į ES.
