Po Taline įvykusio susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte K. Michalas pareiškė, kad dabartinis tikslas gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP nebeatliepia „šiandieninės saugumo situacijos realybės“.
„Visos sąjungininkės turėtų išleisti bent 2,5 proc.“, – nurodė K. Michalas. Anot jo, tai turėtų būti bendras tikslas, kuris parodytų tiek priešininkams, tiek sąjungininkams, kad „mūsų ryžtas neturėtų būti išbandomas“.
Estija, kuri turi sieną su Rusija, nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios prieš pustrečių metų jaučia ypač didelę grėsmę. Šiais metais 1,2 mln. gyventojų turinti Estija gynybai skiria 3,4 proc. savo BVP, taip gerokai viršydama dabartinį NATO tikslą.
REKLAMA
