Rygoje susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai penktadienį, sausio 19 d., susitarė dėl Baltijos gynybos zonos kūrimo principų. Dabar Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos rengia tikslesnius planus. Tikimasi, kad Estijos pasienio rajonuose bus iki 600 bunkerių.
„Rusijos karas Ukrainoje parodė, jog, be įrangos, šaudmenų ir gyvosios jėgos, mums reikia ir fizinių gynybinių įtvirtinimų pasienyje, kad galėtume ginti Estiją nuo pirmojo metro“, – sakė gynybos ministras Hanno Pevkuras.
„Tai darome tam, kad Estijos gyventojai jaustųsi saugūs, bet jei iškils net menkiausias pavojus, mes būsime pasirengę įvairiems scenarijams“, – pridūrė H. Pevkuras.
Gynybos ministerijos vicekanclerio patarėjas pasirengimo gynybai klausimais Kaido Tiitus žurnalistams sakė, kad ministerija gynybinių įtvirtinimų klausimą sprendžia nuo 2023 metų antrosios pusės. Preliminariais duomenimis, gynybos objektai atsieis iki 60 mln. eurų.
Bunkerių statyba prasidės 2025 metų pradžioje. Bet iš pradžių reikia tartis su žemės savininkais, nes didžioji dalis gynybinės zonos yra privačiuose plotuose.
K. Tiitas sakė, jog tikisi, kad su žemės savininkais pavyks susitarti. Taip pat aptariamos kompensavimo sąlygos.
K. Tiitas pabrėžė, kad bunkeriai gali būti naudojami ir taikos metu. Pasak jo, svarbu užtikrinti, kad bunkeriai neerzintų akių ir netrukdytų kasdieniam gyvenimui.
Planuojama, kad 35 kvadratinių metrų bunkeryje tilps apie 10 karių.
