Verslo vadybos magistro laipsnį turinti biologė perima gana simbolinį šalies vadovės postą, NATO ir euro zonos narei Estijai ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungai nuo kitų metų liepos.
„Mūsų pagrindinis rūpestis visada bus saugumas“, – sakė 46 metų K.Kaljulaid parlamentui, regione augant susirūpinimui dėl agresyvių Rusijos veiksmų.
„Daugelis procesų, kurie, švelniai tariant, kelia mums nerimą, vyksta mūsų artimoje kaimynystėje“, – tęsė ji.
Estijos susierzinimą sukėlė šį savaitgalį branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Iskander“ dislokavimas netoliese esančiame Rusijai priklausiančiame Karaliaučiaus krašte.
NATO priklausančios Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva ypač savo saugumu susirūpino po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.
Estijos prezidente K. Kaljulaid parlamentas „Riigikogu“ išrinko spalio 3 dieną, po mėnesį trukusios politinės aklavietės, per kurią nė vienam iš ankstesnių kandidatų nepavyko užsitikrinti reikiamos paramos.
1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos prezidentą renka parlamentas arba rinkikų kolegija.