Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas (Urmas Pejetas) kritikavo Europos Komisijos (EK) viceprezidento Gunterio Verheugeno (Giunterio Ferhoigeno) poziciją, esą nedidelės Europos Sąjungos (ES) šalys galėtų būti atstovaujamos EK ne įgaliotinių, bet jų pavaduotojų.
"Estija ratifikavo ES konstitucinę sutartį, kuri skelbia, kad EK nariai renkami iš visų ES šalių piliečių vienodomis sąlygomis. Visos šalys ES narės privalo turėti galimybę kelti savo atstovą į Europos Komisiją", - sakė Estijos ministras.
Briuselio leidinys "The EU Observer" rašo, jog G.Verheugenas abejoja, ar mažosioms ES valstybėms narėms būtina turėti savo EK narį.
"Mažosioms valstybėms narėms būtų naudingiau, jei joms svarbioje srityje atstovautų komisaro pavaduotojas, o ne visateisis komisaras šioms narėms ne ypač svarbioje srityje. Mums reikia veiksmingos, nedidelės ir ypač kompetentingos Komisijos", - teigė komisaras interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF.
Komisaras pareiškė jau pateikęs šį pasiūlymą, ES atnaujinant debatus apie ES Konstitucijos ateitį ir kartu svarstant galimybes padidinti Komisijos veiksmingumą mažinant komisarų skaičių.
Tačiau Konstitucijoje mažosios ir didžiosios valstybės narės vertinamos vienodai ir komisarų pareigybėms, kurių skaičius neviršija dviejų trečdalių ES valstybių narių skaičiaus, taikoma lygiateisės rotacijos sistema.
Siūlydamas, kad mažosioms narėms atstovautų tik pavaduotojai, G.Verheugenas rizikuoja sukelti šių valstybių, įskaitant Lietuvą, Belgiją, Liuksemburgą, Slovakiją ar Vengriją, pasipiktinimą, ypač įvertinus sunkią šių narių kovą, kad lygiateisės rotacijos principas būtų įtrauktas į Konstituciją.
G.Verheugeno poziciją pasmerkė ir Estijos užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Marko Mihkelsonas (Markas Mihkelsonas)
Pasak jo, politiniai lyderiai iš nedidelių šalių kartais gali pasireikšti kur kas sėkmingiau ir talentingiau, negu jų kolegos iš didelių šalių.
Su G.Verheugeno pozicija nesutinka ir Latvijos bei Lietuvos atstovai.
