Spalio 13 dieną Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitinka Liuksemburge, kur tarp visų kitų klausimų aptars ir galimą derybų dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija pasirašymo, skelbia „Civil.ge“. Be to, bus diskutuojama ir dėl to, ar Rusija įvykdė ugnies nutraukimo susitarime numatytus įpareigojimus pasitraukti iš buferinių zonų Gruzijoje.
Šie du klausimai yra tarpusavyje susiję, nes rugsėjo 1 dieną ES lyderiai priėmė pareiškimą, kuriame teigiama: „Kol kariai neatsitrauks į pozicijas, užimtas iki rugpjūčio 7 dienos, susitikimai derybose dėl partnerystės sutarties bus atidedami“.
Rusija įvykdė įsipareigojimus pagal rugsėjo 8 dienos susitarimą ir išvedė savo karius iš buferinių zonų, esančių Pietų Osetijos ir Abchazijos pasienyje. Tačiau rugpjūčio 12 dienos 6 punktų planas, apie kurį užsimenama ir rugsėjo 8 dienos susitarime, taip pat numato, kad Rusijos ir Gruzijos kariai turi atsitraukti į pozicijas, kurias užėmė prieš prasidedant karo veiksmams. Rusijos kariai lieka kai kuriose teritorijose, kurių nei jie, nei separatistinės Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikos nekontroliavo iki rugpjūčio 7 dienos. Rusijos kariai vis dar yra Alkagoryje, gruziniškuose kaimuose aplink Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį bei aukštutinėje Kodorio tarpeklio dalyje Abchazijoje.
ES stebėtojų misijos Gruzijoje vadovas Hansjorgas Haberis pareiškė, kad nors minėtos teritorijos ir nepatenka į rugsėjo 8 dienos susitarimo reikalavimus, tačiau Rusijos kariai turi atsitraukti į teritorijas, kurias jie užėmė iki karo pradžios.
Skelbiama, kad ES valstybės laikosi skirtingų pozicijų kalbėdamos apie derybų dėl partnerystės sutarties su Rusija atnaujinimą. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininko pareigas šiuo metu einantis Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Stubbas pareiškė nemanantis, kad derybos gali būti atnaujintos jau dabar.
Tuo tarpu Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini pagyrė konstruktyvų Rusijos požiūrį ir pareiškė, kad derybos greičiausiai bus atnaujintos per lapkričio 14 dieną vyksiantį ES ir Rusijos susitikimą.
„Mes turime pasvarstyti, ar ką nors laimime dėl šios aklavietės derybose“ – teigė Vokietijos Europos reikalų ministras Guenteris Gloseris.
Liuksemburgo diplomatijos vadovas Jeanas Asselbornas pareiškė, kad Rusijos veiksmai atitinka ugnies nutraukimo sutarties dvasią ir paragino kuo greičiau atnaujinti derybas su Maskva.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas atkirto nemanantis, jog Rusijos kariai atsitraukė į teritorijas, užimtas iki konflikto pradžios. „Jie įvykdė kai kuriuos pasitraukimus, ypač iš buferinių zonų. Tačiau vis dar yra jų okupuotų teritorijų, kurių jie neužėmė iki rugpjūčio 7 dienos“ – kritikos rusams negailėjo Švedijos užsienio reikalų ministras.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas pareiškė, kad ES visų pirma turi palaukti spalio 15 dieną Ženevoje (Šveicarija) prasidėsiančių derybų.
Baltijos šalys ir Lenkija taip pat remia kietesnę ES politiką Rusijos atžvilgiu.
