Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donldas Tuskas sakė, kad 27 lyderiai, susitikę be Britanijos aptarti ateities planų, nori daugiau lėšų skirti gynybos, migracijos ir saugumo klausimams. Tačiau nerandama konsensuso dėl to, ar šalims reikia mokėti daugiau į bendrą biudžetą, kad būtų padengtas lėšų trūkumas iki 15 mlrd. eurų per metus, kai iš Bendrijos pasitrauks JK.
„Daugelis yra pasirengę daugiau mokėti į biudžetą po 2020 metų“, – per spaudos konferenciją sakė D. Tuskas, pridūręs, kad „mums reikia spręsti lėšų trūkumo klausimą, kurį sukėlė „Brexit“.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris) sakė, kad maždaug 14–15 šalių sutinka padidinti savo įnašus į ES biudžetą. Tai reiškia, kad beveik pusė šalių yra neapsisprendusios arba to nenori.
„Šie debatai buvo ne tokie konfliktiški, kaip aš maniau“, – sakė J-C. Junckeris. Tačiau tuo pačiu jis perspėjo: „Jeigu namuose nėra pinigų, meilė išskrenda pro langą.“
Didžiosios Europos ekonomikos – Vokietija, Ispanija ir Prancūzija – yra pasirengusios mokėti daugiau.
„Prancūzija yra pasirengusi didinti mūsų biudžetą“, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).
Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy (Marijanas Rachojus) pridūrė: „Manau, kad Ispanija privalo būti atvira galimybei skirti daugiau lėšų“.
Tačiau opozicijos priešakyje yra Nyderlandai, Danija, Švedija ir Austrija, kurios į ES biudžetą sumoka daugiau, nei gauna.
„Mes nenorime jausti nuolat didinamų išlaidų svorio“, – pareiškė Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas (Sebastianas Kurcas).
Merkel migracijos planas
Dabartinis beveik 1 trln. eurų apimties ES septynerių metų biudžetas bus įgyvendinamas iki 2020 metų. Šalių vadovams reikia susitarti dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos nuo 2021 metų.
Didžioji Britanija sutiko vykdyti savo įsipareigojimus pagal dabartinį biudžetą, nors šalis išstos iš ES ateinančių metų kovą.
Europos Komisija siūlo kitą Bendrijos biudžetą didinti nuo dabar esamo 1 proc. BVP iki 1,1–1,2 proc. ES šalių BVP. Briuselis siūlo mažinti finansavimą žemės ūkiui ir tai tikrai supykdys ūkininkus didelį žemės ūkio sektorių turinčioje Prancūzijoje. Taip pat siūloma mažinti išmokas vargingesniems regionams, o tam nepritars Rytų Europos narės.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel planas susieti regioninį finansavimą neturtingesnėms šalims su jų noru priimti pabėgėlių kėlė mažiau nesutarimų, nei tikėtasi.
„Tai nebūtinai turi būti vertinama neigiamai; galima vertinti teigiamai“, kai valstybės yra apdovanojamos už tai, kad priima prieglobsčio prašytojų, sakė A. Merkel. „Tačiau šis klausimas detaliai nebuvo aptariamas“, – pridūrė ji.
Taip pat kalbėta, jog finansavimas turėtų būti skiriamas su sąlyga, kad šalis laikosi teisės viršenybės principų. Tai laikoma akmeniu į Lenkijos ir kelių Rytų Europos šalių daržą.
Tačiau D. Tuskas sakė sulaukęs „tik teigiamų reakcijų į šią nuomonę“ ir pridūrė: „Buvau teigiamai nustebintas“. Nesipriešino net Lenkijos ministras pirmininkas, sakė D. Tuskas, kuris pats anksčiau yra ėjęs Lenkijos vyriausybės vadovo pareigas.
Pasak D. Tusko, mažai tikėtina, kad susitarimas dėl biudžeto bus pasiektas iki kitų Europos Parlamento rinkimų ateinančiais metais.
„Nebuvo apetito“
Europos lyderiai buvo gerokai vieningesni spręsdami kitą klausimą, susijusį su Bendrijos veikla po „Brexit“. Jie pasipriešino siūlomiems aukščiausių ES pareigūnų skyrimo tvarkos pakeitimams.
ES lyderiai nepritarė planams leisti Europos Parlamentui daryti įtaką naujo Europos Komisijos pirmininko paskyrimui po to, kai kitais metais pasibaigs J.–C. Junckerio kadencija.
„Sutarta, jog Europos Vadovų Taryba negali iš anksto garantuoti, kad siūlys vieną iš pagrindinių Europos Parlamento kandidatų“, – sakė D. Tuskas.
J.–C. Junckeris buvo 2014 metais paskirtas Europos Komisijos pirmininku pagal susitarimą su EP, kuris nominavo savo pagrindinį kandidatą, o Europos Vadovų Taryba atsižvelgė į tokį pasirinkimą.
Parlamentarai sakė, kad tai yra demokratiškesnis metodas. Tačiau šalių vadovai mano, kad tai yra Briuselyje veikiančių politinių grupių susitarimas, kenkiantis nacionaliniam suverenitetui.
ES šalių vadovai taip pat atmetė J.–C. Junckerio siūlymus sujungti jo ir D. Tusko postus.
„Nebuvo apetito toliau diskutuoti šiais klausimais“, – sakė D. Tuskas, kuris taip pat atmetė siūlymus mažinti Europos Komisijos narių skaičių.
