Mirtinas incidentas, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio įvykis per dabartinę Europos pabėgėlių krizę. Dėl jo Bulgarijos premjeras turėjo anksčiau negu planuota išvykti namo iš ES viršūnių susitikimo Briuselyje, kur buvo paskelbta apie susitarimą su Turkija.
Pagal tą planą Turkija sutiko sugriežtinti kovą su žmonių kontrabandininkais ir imtis priemonių, turinčių užtikrinti, kad milijonai pabėgėlių, pasitraukusių iš konflikto krečiamos Sirijos, nemėgintų keliauti per jūrą į Europą.
Europos lyderiai mainais sutiko skirti Ankarai daugiau lėšų šioms problemoms spręsti. Bendrija taip pat spartins pastangas liberalizuoti vizų išdavimą Turkijos piliečiams, keliaujantiems į Europą.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad ši sutartis yra „didelis žingsnis į priekį“, bet pridūrė, kad „susitarimas su Turkija bus prasmingas tik tuo atveju, jeigu jis veiksmingai sumažins pabėgėlių srautą“.
Turkija tapo pagrindine išvykimo šalis daugiau negu 600 tūkst. migrantų, atvykusių į Europą per šiuos metus. Dauguma jų Bendriją pasiekė atlikę trumpą, bet pavojingą kelionę jūra iki Graikijos salų, bet dalis jų kerta sausumos sieną.
Sutartis su Turkija buvo sudaryta po Europos Komisijos pareigūnų ketvirtadienį surengto vizito Turkijoje, mėginant Ankaros vyriausybę paskutinį kartą paraginti pasirašyti tą planą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas lankėsi Briuselyje praeitą savaitę.
Turkų pareigūnai per ketvirtadienį Ankaroje vykusias derybas pateikė ES pasiuntiniams „pageidavimų sąrašą“, kurį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris vėliau aptarė su lyderiais per viršūnių susitikimą Briuselyje.
Tarp tų reikalavimų yra prašymas skirti 3 mlrd. eurų papildomos pagalbos, sušvelninti vizų režimą, atverti naujus skyrius stringančiose derybose dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje, įtraukti ją į „saugių šalių“, kurių piliečiams lengviau suteikiamas prieglobstis, sąrašą, taip pat rengti daugiau Turkijos ir ES pareigūnų susitikimų, sakė vienas Bendrijos šaltinis.
J.-C.Junckeris sakė naujienų agentūrai AFP, kad sutartyje nebuvo įvardytos jokios konkrečios pinigų sumos ir kad dėl tų skaičių dar turės būti deramasi.
Jis pridūrė, kad vizų režimas Turkijos piliečiams nebus sušvelnintas besąlygiškai ir kad turės būti nustatytas aiškus ryšys tarp Ankaros įsipareigojimų padėti suvaldyti migrantų krizę bei pažangos jos stojimo į ES procese.
„Susitarėme su savo partneriais turkais, kad vizų liberalizavimo procesas bus paspartintas, bet tai nereiškia, kad mes nukrypsime nuo pagrindinių kriterijų“, – aiškino Europos Komisijos vadovas.
Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu pabrėžė, kad jokio susitarimo nebus, jeigu nebus išspręstas vizų klausimas.
„Mes nepasirašysime sutarties dėl (migrantų) sugrąžinimo, kol nepasieksime pažangos Šengeno vizų klausimu ir sąlygų, pagal kurias vizos išduodamos Turkijos piliečiams, palengvinimo“, – A.Davutoglu sakė Turkijos televizijai TGRT.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad turi būti nustatytos „aiškios taisyklės“, ko gali tikėtis Turkija, nesureikšmindamas Ankaros reikalavimų sušvelninti vizų režimą.
