„Ataskaitoje akcentuojama bendra neigiama tendencija įstatymų viršenybės ir pagrindinių teisių laikymesi“, – sakoma tame dokumente pateikiamų pagrindinių išvadų santraukoje, paskelbtoje Europos Komisijos – ES aukščiausiosios vykdomosios valdžios institucijos.
Ataskaitoje apie Ankaros pasirengimą stoti į ES, kurią iš pradžių buvo planuota paskelbti prieš rinkimus, grąžinusius į valdžią prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partiją, Turkija giriama už sprendimą priimti pabėgėlius iš Sirijos ir bendradarbiavimą sprendžiant Europos migrantų krizę.
Tačiau joje griežtai kritikuojama vidaus padėtis Turkijoje, kurios dauguma gyventojų yra musulmonai, – dokumente sakoma, kad per R.T.Erdogano vadovavimo laikotarpį įvyko „didelis pasislinkimas atgal“ žodžio laisvės srityje, taip pat buvo pabloginta teismų padėtis.
Turkijos siekius įstoti į 28 šalių bloką „trikdė“ vidaus politikos veiksmai, kurie „kertasi su Europos standartais“, sakoma ataskaitoje.
„Naujai vyriausybei, susiformavusiais po pakartotinių rinkimų lapkričio 1 dieną, reikės spręsti šiuos skubius prioritetus“, – rašoma santraukoje.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į baudžiamąsias bylas, iškeltas žurnalistams ir rašytojams, žiniasklaidos organizacijų bauginimas ir veiklą internete reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai.
„Po kelerių pažangos metų žodžio laisvės srityje pastaruosius dvejus metus buvo stebima didelė regresija“, – teigiama dokumente.
Ataskaitoje taip pat sakoma, kad „teismų nepriklausomybės ir valdžių atskyrimo principo padėtis blogėjo nuo 2014 metų, o teisėjai ir prokurorai buvo veikiami didelio politinio spaudimo“.
