Šalis yra oficiali kandidatė į nares nuo 2022 metų, tačiau prieš pradėdama stojimo derybas su 27 valstybių bloku ji turėjo įgyvendinti daugybę svarbių reformų.
U. von der Leyen Europos Parlamentui sakė, kad Bosnija „rodo, jog gali įgyvendinti narystės kriterijus ir savo piliečių siekį tapti mūsų šeimos dalimi“.
„Dėl šios priežasties mes nuspręsime rekomenduoti Tarybai pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina“, – sakė ji.
Karas Ukrainoje vėl paskatino ES siekį plėstis Vidurio ir Rytų Europoje, o EK vėliau antradienį turėtų oficialiai pristatyti savo naujausią Bosnijos pažangos ataskaitą.
Pabrėždama, kad „norint įstoti į mūsų sąjungą reikia dar didesnės pažangos“, U. von der Leyen sakė, kad „Bosnija ir Hercegovina žengė įspūdingus žingsnius mūsų link“.
„Per metus padaryta didesnė pažanga nei per dešimtmetį“, – sakė U. von der Leyen įstatymų leidėjams Strasbūre.
Ji teigė, kad Bosnija dabar „visiškai prisiderino“ prie ES užsienio ir saugumo politikos, pagerino migracijos srautų valdymą ir priėmė įstatymus, skirtus kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
EK vadovė palankiai įvertino Bosnijos sutikimą į šalies baudžiamųjų bylų registrą įtraukti Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai nuosprendžius.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tolesnius žingsnius siekiant dialogo ir susitaikymo po 1992-1995 m. šalyje vykusio karo – buvo įkurtas naujas taikos stiprinimo komitetas.
„Bosnijos ir Hercegovinos žinia yra aiški, – sakė U. von der Leyen. – Taigi ir mūsų žinia turi būti aiški. Bosnijos ir Hercegovinos ateitis yra mūsų Sąjungoje“.
EK rekomendacija pateikta prieš kovo 21-22 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris buvo laikomas paskutine galimybe Bosnijai pradėti derybas dėl narystės prieš birželio mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Prieš pradedant derybas, tam turės pritarti visos 27 ES valstybės narės.
Derybų pradžia yra tik įžanga į ilgą reformų procesą, paprastai trunkantį ne vienerius metus, kol šalis galiausiai tampa ES nare.
