Kai kuriais skaičiavimais, nuo 2022 m., kai V. Putinas įsakė įsiveržti į Ukrainą, iš Rusijos galėjo pabėgti iki milijono žmonių, tačiau kai kurie jau grįžta, atgrasyti laisvų darbo vietų trūkumo ir sunkumų gauti vizas bei ilgalaikius leidimus gyventi ne tik tokiose šalyse kaip Turkija, bet ir Europos Sąjungoje.
„Jei vienu inžinieriumi bus mažiau, viena raketa mažiau bus paleista į Ukrainą“, – Paryžiuje sakė Rusijos opozicijos politikas ir buvęs įstatymų leidėjas Dmitrijus Gudkovas. Prancūzijos tarptautinių santykių institute jis pristatė Rusijos diasporos tyrimą, atliktą keliose ES valstybėse narėse, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją. Tai vienas pirmųjų bandymų ištirti karo Ukrainoje sukeltą emigraciją iš Rusijos.
Tyrimą šį pavasarį atliko su Nikosijos universitetu susiję mokslininkai D. Gudkovo ir ekonomisto Vladislavo Inozemcevo bendrai įsteigtos naujos ekspertų grupės užsakymu. Buvo apklausta daugiau nei 3200 Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Kipre gyvenančių emigrantų.
Beveik 80 proc. apklaustųjų išvyko iš Rusijos po 2014 m., tais metais V. Putinas atplėšė nuo Ukrainos Krymą ir jį aneksavo. 44 proc. jų pabėgo prasidėjus plataus masto invazijai.
Tyrėjai rekomenduoja politikams parengti plačią „ekonominės migracijos“ iš Rusijos programą ir teigia, kad dauguma iš šalies pabėgusių rusų yra išsilavinę „rusai europiečiai“, palaikantys vakarietiškas vertybes.
Siekiant sugriauti V. Putino režimą, reikia „organizuoto „nukraujavimo“: skatinti kvalifikuotų specialistų ir pinigų, nesusijusių su karu, nutekėjimą iš Rusijos“, tikina jie.
Rusijos valdžia pripažįsta, kad darbo jėgos trūkumas tapo rimta problema, keliančia grėsmę ekonomikos augimui. V. Inozemcevas teigė, kad reikia nuveikti daugiau, nes neva priėmus kvalifikuotus rusus su jų finansiniais ištekliais būtų suduotas veiksmingesnis smūgis Kremliaus režimui nei daugybė Vakarų sankcijų, iki šiol nesustabdžiusių Rusijos karo mašinos. „Net mus nustebino išvykusiųjų kvalifikacija“, – tikino V. Inozemcevas.
Tyrimas remiasi 2022 m. duomenimis, rodančiais, kad vidutinis imigrantų iš Rusijos mėnesio atlyginimas Kipre siekė daugiau nei 5 480 eurų, o vietos gyventojų vidutinis mėnesio atlyginimas tebuvo 2 248 eurai. Atsižvelgdami į visoje Europoje stiprėjantį nusistatymą prieš imigrantus, tyrėjai tikina, jog pabėgę rusai neva gali palyginti lengvai integruotis į Europos visuomenę ir nebūti našta socialinės apsaugos sistemai.
Keli šimtai tūkstančių rusų taip pat neva galėtų suteikti „papildomą postūmį“ lėtai augančiai Europos šalių ekonomikai, sakoma tyrime.
Anksčiau pranešta, kad kai kurie į užsienį pabėgusių rusų atstovai vykdo aktyvią lobistinę veiklą Europoje, siekdami geresnių sąlygų atvykėliams iš Rusijos, kalba apie „geruosius rusus“, kai tuo metu visoje Europoje stebimos Rusijos dezinformacijos kampanijos ir su Rusija siejami sabotažo veiksmai, suaktyvėjusi Rusijos specialiųjų tarnybų veikla, verbuojami agentai.