Po kritikos bangos dėl pilnai uždarytos Europos oro erdvės, kai milijonai žmonių savaitę laiko negalėjo pasiekti savo namų, o aviakompanijos patyrė milijardinius nuostolius, Europos Sąjunga (ES) pristatė sušvelnintas oro saugumo, liečiančias vulkaninius pelenus, taisykles.
Naujos taisyklės leis pilnai neuždaryti Europos oro erdvės, o pati oro erdvė bus suskirstyta į keturias zonas priklausomai nuo pelenų koncentracijos. Kuo mažesnė jų koncentracija, tuo švelnesni bus skraidymo draudimai.
Naujas taisykles parengė Europos Komisija bendradarbiaudama su Eurocontrolu ir Europos aviacijos saugumo agentūra.
Europos Komisija papildomai pasiūlė sukurti krizės koordinavimo grupę, kuri koordinuotu aviakompanijų veiksmus iškilus tokiam neplanuotam vulkano išsiveržimui.
„Tai svarbus žingsnis pirmyn siekiant sumažinti natūralių nelaimių poveikį aviakompanijoms ir jų keleiviams. Ši krizė parodė, kad būtinas veiksmų koordinavimas Europos lygiu,“ – sakė už transportą atsakingas komisijos narys Siimas Kallas.
Sprendimas peržiūrėti oro erdvės saugumo taisykles kilo po to, kai milijonai gyventojų buvo priversti oro uostuose laukti skraidymo sąlygų pagerėjimo ir negalėjo parvykti į savo galutinius kelionės tikslus, o aviakompanijos patyrė milijardinius nuostolius.
Europoje nacionalinės oro saugumo agentūros sprendžia leisti ar drausti lėktuvams kilti, tuo tarpu ekspertai kaip pavyzdį nurodo JAV taisykles, kur oro bendrovės pačios gali spręsti ar galima skristi per potencialiai pavojingą zoną ar ne.
Kol kas tiksliai niekas negali pasakyti kiek vulkaniniai pelėnai galėjo įtakoti lėktuvų skrydžius. British Airways, Lufthansa ir Air France-KLM pranešė, kad jų lėktuvuose, kurie skrido netoli vulkano išsiveržimo zonos, nebuvo aptikta pelėnų pėdsakų. Pigių skrydžių bendrovė Ryanair patvirtino, kad jos lėktuvuose buvo aptiktos „nežymios dalelės“, tačiau įtakos variklių darbui jos nedarė.
Tačiau Ispanijos bendrovės Vueling Airines lėktuve, kaip pranešė šios bendrovės atstovas, kuriame taip pat buvo atpiktos pelėnų dalelės suveikė saugumo sistemos ir iššoko deguonies kaukės. Britų atstovai teigė, kad dalyje karinių lėktuvų buvo aptiktas potencialiai pavojingas pelėnų kiekis.
Didžiosios Britanijos meteorologijos biuro vulkaninių pelenų tyrimo centras, teikiantis Europos oro erdvės kontrolieriams prognozes apie vulkaninių pelenų judėjimo kryptį, praneša, kad paskutinis išmestas dulkių ir pelenų debesis Islandijos pietryčiuose išsisklaidys šiandien.
Islandijos Ejafjadlio ugnikalnis išsiveržė balandžio 14 dieną; iš jo pasklidę pelenai privertė atšaukti daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių virš Atlanto vandenyno ir Europos. Daugelis specialistų pradėjo nuogąstauti, kad ugnikalnis gali išbūti aktyvus daugiau nei metus, kaip buvo per išsiveržimą 1821 metais.
