Trečiadienio rytą europarlamentarai aptarė pasirengimą kovo 13-14 d. Briuselyje vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, kuriame daugiausia dėmesio rengiamasi skirti ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui. Nors dauguma kalbėjusiųjų pritarė šiems prioritetams, buvo pateikta ir naujų siūlymų.
Slovėnijos Europos reikalų valstybės sekretorius Janez Lenarčič pristatė deputatams svarbiausias planuojamo EVT susitikimo temas – tai naujo Lisabonos strategijos ciklo pradžia, finansų rinkų stabilumo užtikrinimas, taip pat integruota klimato kaitos ir energetikos politika. Prelegentas žadėjo skirti dėmesio žiniomis ir mokslu pagrįstos ekonomikos bei mažesniųjų įmonių skatinimui, taip pat lankstumui ir saugumui darbo rinkoje. Tikimasi ir principinio susitarimo dėl energetikos ir klimato kaitos įstatymų rinkinio.
„Lisabonos strategija pasiteisina“, – pažymėjo Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso. Prelegento teigimu, jau sukurta per 6,5 mln. darbo vietų, užimtumas siekia 66 proc. ir artėja prie strategijoje numatytos 70 proc. ribos, o produktyvumas ES auga sparčiau negu JAV. Pasak Komisijos pirmininko, Europa turi būti pasirengusi atremti išorės iššūkius, tačiau ji neturi tapti protekcionistinė. J.M. Barroso ragino stiprinti bendrąją rinką ir šalinti jos kliūtis, modernizuoti ES šalių socialines sistemas, taip pat pasiekti politinį susitarimą dėl klimato kaitos ir energetikos teisės aktų.
Pasak Europos liaudies partijos vadovo Joseph Daul (Prancūzija), labai svarbu tęsti reformas ir užtikrinti, kad „globalizacija būtų reguliuojama“. Deputatas ragino pasiūlyti mažesniosioms įmonėms skirtą teisės aktą, daugiau investuoti į švietimą ir mokslą, skatinti lankstesnę darbo jėgą bei reformuoti ES imigracijos politiką. Tuo tarpu Socialistų frakcijos lyderis Martin Schulz (Vokietija) nuogąstavo, kad naujai sukurtos darbo vietos būna nesaugios ir prastos kokybės, o ES įmonės linkusios perkelti savo veiklą kitur. „Ekonominė ir socialinė pažanga yra glaudžiai susijusios“, – pažymėjo deputatas.
Liberalų ir demokratų aljanso lyderis Graham Watson (Jungtinė Karalystė) atkreipė dėmesį, jog ekonomikos augimas lėtėja, o Rusijos, Turkijos ir kitų aplinkinių šalių politika sukelia daug neužtikrintumo. EP nario nuomone, būtina kuo skubiau patvirtinti energetikos ir klimato kaitos įstatymų rinkinį, taip pat sustiprinti ES šalių solidarumą, nes esami dvišaliai susitarimai dėl energetikos silpnina Sąjungą. Kartu deputatas ragino suvokti, jog „rinka yra pajėgiausia priemonė gerinti gyvenimo kokybę“.
Sąjungos už tautų Europą atstovas Brian Crowley (Airija) ragino skatinti įmones kurti darbo vietas, o kartu užtikrinti, kad „lankstumas nereikštų prastesnių standartų“. Deputatas dar kvietė stiprinti ES šalių energetinį solidarumą, taip pat daugiau investuoti į švietimą ir mokslo tyrimus. Tuo tarpu Žaliųjų frakcijos atstovė Rebecca Harms (Vokietija) nuogąstavo dėl didėjančio darbo nesaugumo bei išplitusio skurdo. EP narė ragino apsvarstyti galimybę įteisinti minimalius atlyginimus atskirose ūkio šakose. Savo ruožtu deputatė kritikavo Vokietijos vyriausybę dėl nepakankamo rūpesčio klimato kaita, taip pat ragino paspartinti bendros ES energetikos politikos kūrimą.
Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos atstovė Gabriele Zimmer (Vokietija) ragino „stiprinti socialinį Lisabonos strategijos dėmenį“ ir pasirūpinti žmonėmis, kurie „negali pasinaudoti [šios] strategijos vaisiais“. Deputatė taip pat siūlė suteikti Europos Parlamentui įstatymų iniciatyvos teisę. Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos atstovas Jens-Peter Bonde (Danija) kritikavo Europos Teisingumo Teismo sprendimą, kuris pateisino Latvijos įmonės politiką mokėti Švedijoje dirbusiems jos darbuotojams mažą atlyginimą. Tuo tarpu frakcijoms nepriklausanti deputatė Jana Bobošíková (Čekija) teigė, jog ES numatyti anglies dvideginio išskyrimo mažinimo tikslai yra „utopija“. Savo ruožtu EP narė siūlė skatinti mokslinius tyrimus ir apsisaugoti nuo galimo imigrantų antplūdžio.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės
Diskusijoje kalbėjusi Margarita Starkevičiūtė (Liberalų ir demokratų aljansas) teigė, jog esamas ES ekonominės politikos koordinavimo mechanizmas yra „daugiapakopis ir mažai efektyvus“, todėl jis stabdo vidaus rinkos plėtrą. Deputatės nuomone, šis mechanizmas turėtų būti lankstesnis, o siūlant naujas priemones svarbu įvertinti jų ekonomines pasekmes.
Tuo tarpu Danutė Budreikaitė (Liberalų ir demokratų aljansas) ragino Europos Vadovų Tarybą apsvarstyti galimybę atidėti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo datą, nes ją uždarius kitąmet dukart padidėtų elektros kainos, be to, sustiprėtų Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos, kuri linkusi naudoti energetiką politiniais tikslais.
