Praėjusį mėnesį Europos Komisija atblokavo Budapeštui skirtas lėšas, nes Briuselis siekė užsitikrinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano palaikymą, kad šis labiau remtų Ukrainą.
Vykdomoji valdžia teigia, kad Vengrija priėmė teisės aktus, kuriais padidinama šalies teismų nepriklausomybė, todėl turėjo teisę gauti lėšas.
Tačiau įstatymų leidėjai tvirtino, kad Budapeštas neįvykdė reikalaujamų reformų, ir kaltino Komisiją pasidavus kraštutinių dešiniųjų populisto V. Orbano spaudimui.
„Parlamentas išnagrinės, ar reikėtų imtis teisinių veiksmų, kad būtų panaikintas sprendimas iš dalies atblokuoti lėšas, ir pažymi, kad jis gali pasinaudoti įvairiomis teisinėmis ir politinėmis priemonėmis“, – sakoma EP pareiškime.
Parlamentas taip pat paragino ES valstybes nares tęsti 2018 metais pradėtą procedūrą prieš Vengriją dėl jos nusigręžimo nuo esminių ES demokratijos standartų. Teoriškai pagal šią procedūrą Vengrijai gali būti sustabdytos balsavimo teisės ES susitikimuose.
ES atblokavo 10 mlrd. eurų Vengrijai praėjusį mėnesį vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, kai V. Orbanas leido blokui susitarti pradėti derybas su Ukraina dėl stojimo į ES.
Tačiau jis vetavo kitą pasiūlymą, pagal kurį Kyjivo vyriausybei per ateinančius ketverius metus būtų suteikta 50 mlrd. eurų skubiai reikalingo finansavimo.
Vasario 1 dieną ES vadovai vėl susirinks į kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio tikslas – įveikti V. Orbano blokadą dėl finansavimo Ukrainai.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė parlamentui, kad maždaug 20 mlrd. eurų Vengrijai „lieka įšaldyti“ dėl susirūpinimo LGBTQI teisėmis, akademinėmis laisvėmis ir prieglobsčio teisėmis. Ji tvirtino, kad Briuselio sulaikyti milijardai „liks užblokuoti tol, kol Vengrija įvykdys visas būtinas sąlygas“.
