Trečiadienį Europos Parlamentas balsavo dėl direktyvos, kuri įpareigos ES šalis taikyti sankcijas nelegalių migrantų darbdaviams. Ji perkels didžiausią dalį atsakomybės už tokį darbą nuo imigrantų ant darbdavių pečių. Priėmę kompromisines pataisas, europarlamentarai atidėjo galutinį balsavimą reikalaudami, kad ateityje nuobaudos būtų taikomos ne tik tiesioginiams nelegalius imigrantus įdarbinusių įmonių rangovams, bet ir subrangovams.
Pagal šią direktyvą nelegalių imigrantų darbdaviai turės mokėti baudą, kuri priklausys nuo to, kiek nelegalių imigrantų jie buvo įdarbinę. EP pasiekė, kad asmenims, įdarbinantiems nelegalius imigrantus namuose, grėstų mažesnės nuobaudos negu įmonėms.
Savo ruožtu darbdaviai turės sumokėti nelegaliai dirbusiems asmenims skirtumą iki tokio atlyginimo, koks legaliai mokamas už tą patį darbą. Jei darbo trukmės negalima įrodyti, bus laikoma, kad žmogus dirbo bent tris mėnesius. Europarlamentarai išsiderėjo, kad šios lėšos būtų išmokamos automatiškai, be darbuotojo prašymo.
Darbdaviai taip pat turės apmokėti nelegalaus imigranto išsiuntimo iš šalies išlaidas, jeigu tokios būtų. Be to, nelegalius imigrantus įdarbinusios įmonės iki penkerių metų negalės dalyvauti viešųjų sutarčių konkursuose – nei šalių, nei ES lygmeniu.
Jei darbdavys įdarbino nelegalius imigrantus pakartotinai, įdarbino didelį jų skaičių, juos išnaudojo, taip pat žinodami įdarbino prekybos žmonėmis aukas arba nepilnamečius – jie privalės būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Nelegalius imigrantus įdarbinusių įmonių rangovams, kurie apie tai žinojo, taip pat grės sankcijos. Direktyva nustatys tik minimalų sankcijų dydį – valstybės galės taikyti ir didesnes nuobaudas.
Savo ruožtu kiekviena ES šalis turės numatyti veiksmingą informacijos apie nelegalių migrantų įdarbinimą pranešimo mechanizmą. Profsąjungos ar organizacijos, pranešusios apie tokius faktus valdžios institucijoms, neturėtų būti baudžiamos, o patiems nelegaliems imigrantams, kurie padės atskleisti tokius faktus, galės netgi būti suteiktas laikinas leidimas apsigyventi.
Valstybės bus įpareigotos rengti reguliarias įmonių darbuotojų patikras, taip pat reikalauti įmonių teikti informaciją apie visus jose naujai įdarbintus ES nepriklausančių šalių piliečius.
Dėl šio klausimo buvo pasiektas Parlamento ir ES Tarybos kompromisas, tačiau vis dėlto europarlamentarai atidėjo galutinį balsavimą reikalaudami, kad ateityje nuobaudos būtų taikomos ne tik tiesioginiams nelegalius imigrantus įdarbinusių įmonių rangovams, bet ir subrangovams. Tikimasi šį klausimą išspręsti per artimiausias savaites. Direktyvai įsigaliojus, šalys turės ją įgyvendinti per dvejus metus. Ši direktyva – tai dalis ES priemonių imigracijos srityje – jau patvirtinta direktyva dėl nelegalių migrantų grąžinimo, taip pat svarstoma „mėlynosios kortelės“ kvalifikuotiems imigrantams galimybė.
