Europos Sąjungos (ES) politika Vidurinės Azijos šalių atžvilgiu tapo gerokai nuoseklesnė ir veiksmingesnė, pabrėžia ES specialusis įgaliotinis Vidurinėje Azijoje Pierre Morel.
– Ambasadoriau, ar Europos Sąjungos veikla tapo veiksmingesnė ir matomesnė Kazachstane, Kirgizistane, Tadžikistane, Turkmėnistane ir Uzbekistane nuo Jūsų misijos darbo pradžios 2006 m. spalio mėn.?
– ES tapo matomesnė daugelyje sričių nuo mano misijos pradžios, nes ES valstybės narės ir Europos Komisija skiria vis daugiau dėmesio santykiams su šiuo regionu. Todėl Europos Sąjungos politika Vidurinės Azijos šalių atžvilgiu tapo gerokai nuoseklesnė ir veiksmingesnė, o Europos Sąjungos strategijos dėl naujos partnerystės su Vidurine Azija priėmimas padarė ypač didelį poveikį šiam procesui.
Išvardysiu svarbiausius pokyčius – be daugelio dvišalių programų ir projektų ES pradėjo įgyvendinti dvi Vokietijos, Prancūzijos ir Europos Komisijos koordinuojamas regionines iniciatyvas: vieną susijusią su teisinės valstybės principais, kitą – su švietimu. Mes taip pat sukūrėme regioninę bendradarbiavimo aplinkosaugos ir vandens klausimais platformą, kurią koordinuoja Italija ir Komisija.
ES aktyviai veikia propaguodama mūsų vertybes Vidurinėje Azijoje. Tuo tikslu mes pradėjome reguliarius dialogus žmogaus teisių klausimais su visomis Vidurinės Azijos šalimis. Tuo pačiu metu pradėjome bendradarbiauti naujose srityse, spręsdami saugumo ir stabilumo klausimus daugiašaliu formatu. Pirmininkavusi Prancūzija pernai Paryžiuje surengė pirmąjį ES ir Vidurinės Azijos saugumo forumą, o pirmininkaujanti Švedija ketina tęsti šį procesą surengdama atvirą ministrų trejeto susitikimą su Vidurinės Azijos šalių atstovais šį rugsėjį.
Nereikia nė sakyti, kad šiuo metu ES vis aktyviau veikia Vidurinėje Azijoje. ES valstybės narės ir Europos Komisija regione atidaro naujas atstovybes – ambasadas ir delegacijas. Vis dėlto ateityje laukia dar daug darbų. Tikiuosi, kad įsteigus numatomą Europos išorės veiksmų tarnybą ES veikla Vidurinėje Azijoje dar labiau suaktyvės, o ES matomumas – padidės.
– Koks yra visuotinės ekonomikos ir finansų krizės poveikis Vidurinės Azijos šalims?
– Visuotinės krizės poveikis Vidurinėje Azijoje nėra visur vienodas. Santykinai atviros ekonomikos šalys nukentėjo labiau negu kitos. Kazachstano finansų sektorių ir statybos pramonę krizė stipriai paveikė. Tadžikistanas jaučia perlaidų, kurias namo siunčia Rusijoje ir kitur dirbantys žmonės, srauto sumažėjimo pasekmes. Uzbekistanui ir Turkmėnistanui sekasi gerokai geriau.
Vis dėlto niekas nėra visiškai apsaugotas. Krizė gali padaryti juntamą šalutinį poveikį. Kalbame ne vien apie grynai ekonominį aspektą, bet taip pat apie socialines pasekmes: nedarbą, darbo migrantų sugrįžimą, ir kt. Tai žmones gali pastūmėti į nusikaltimus, narkotikų vartojimą arba religinį fundamentalizmą ir ekstremizmą, ir taip sukelti pavojų stabilumui regione, kuriam įtaką jau daro pokyčiai Afganistane ir Pakistane.
– Kaip ES veikia vienoje iš ES strategijos dėl naujos partnerystės su Vidurine Azija nurodytų strateginių sričių – energetikos srityje?
–ES daug dirba, kad būtų pašalintos likusios kliūtys Vidurinės Azijos energijos išteklių – visų pirma gamtinių dujų – eksportui į Europą, siekdama padidinti valstybių narių energetinį saugumą. Pagrindinis tikslas, kurį gegužės 8 d. aukščiausiojo lygio susitikime Prahoje pasiūlė pirmininkaujanti Čekija yra sukurti energijos išteklių Pietų koridorių. Mes gana daug pasiekėme, bet proceso rezultatai bus matomi po 5–7 metų, kai Vidurinės Azijos dujos pradės tekėti į Europą Nabucco dujotiekiu.
Kita vertus, ES daug dirba, kad nustatytų ilgalaikio bendradarbiavimo energetikos srityje su Vidurinės Azijos šalimis sąlygas: ji sudarė susitarimo memorandumus dėl bendradarbiavimo energetikos sektoriuje su Kazachstanu ir Turkmėnistanu, o su Uzbekistanu aktyviai palaikomi ryšiai. Galiausiai, ne mažiau svarbu tai, kad energija yra ne tik angliavandeniliai, bet ir elektra. Ateityje ES turės daugiau dirbti remdama hidroelektrinių ir saulės energijos vystymą Vidurinėje Azijoje.
