Kaip „sutarčių sergėtoja“ EK gali pradėti pažeidimo procedūras prieš valstybes nares.
Tokią procedūrą sudaro keli žingsniai ir ji gali užsitęsti kelerius metus, tačiau galiausiai šaliai gali būti iškelta byla Europos Teisingumo Teisme, o vėliau – grėsti finansinės nuobaudos.
Tiek Vengriją, tiek Lenkiją valdo dešiniojo sparno, socialiai konservatyvios vyriausybės, kurių politika yra sukėlusi abejonių dėl įstatymo viršenybės.
Vengrijos vadinamasis kovos su pedofilija įstatymas įsigaliojo praėjusį ketvirtadienį, nepaisant Briuselio perspėjimų.
Viktoro Orbano valdančiosios partijos „Fidesz“ inicijuotu įstatymu iš pradžių buvo siekta sugriežtinti bausmes už vaikų išnaudojimą, tačiau oponentai teigia, kad jame pedofilija supinama su homoseksualumu ir stigmatizuojama LGBT bendruomenė.
Vėliau į tą teisės aktą įtrauktais pakeitimais uždraustas homoseksualumo ir lyties keitimo „propagavimas“ jaunesniems nei 18 metų žmonėms; jame sakoma, kad tik vyriausybės patvirtintiems instruktoriams leidžiama vesti lytinio švietimo pamokas mokyklose, taip pat taikomi apribojimai žiniasklaidos turiniui ir reklamai, kurie gali paveikti nepilnamečius.
Praėjusią savaitę EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) perspėjo, kad ES gali pasinaudoti „visomis turimomis galiomis“, kad priverstų Vengriją panaikinti ar pakeisti tą įstatymą.
„Europa neleis stigmatizuoti mūsų visuomenės dalių – ar tai būtų daroma dėl to, ką jie myli, ar dėl jų amžiaus, tautybės, politinių pažiūrų arba religinių įsitikinimų“, – sakoma U. von der Leyen pranešime.
Tuo metu Lenkijoje apie 100 miestų ir kaimų priėmė prieš LGBT nukreiptą rezoliuciją, kurią kai kas vadina „šeimos teisių chartija“. Tos gyvenvietės sudaro maždaug trečdalį Lenkijos teritorijos ir daugiausia yra įsikūrusios šalies rytuose ir pietryčiuose – tradiciškai labai katalikiškame krašte.
„Komisija mano, kad Lenkijos valdžia pilnai ir deramai neatsakė į jos prašymą dėl vadinamųjų „zonų be LGBT ideologijos“ pobūdžio ir poveikio“, – teigiama EK pranešime.
Lenkija jau yra sulaukusi Briuselio nemalonės dėl savo teisminių reformų, kurios kelis kartus buvo pripažintos prieštaraujančiomis ES standartams dėl teisėjų nepriklausomumo.
Abi šalys turės per du mėnesius atsakyti į formalų EK pranešimą apie veiksmus, o paskui Briuselis galėtų imtis tolesnių priemonių.
