Lygiai prieš metus, 20008 m. vasario 17 d., nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė Kosovas, iki šiol pripažintas daugiau nei pusšimčio pasaulio valstybių. Apie šios prižiūrimos nepriklausomybės sąlygomis gyvenančios šalies ateitį kalbinome Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį Kosove Pieter Feith.
Svarbiausi iššūkiai, laukiantys ES administruojamo Kosovo – albanų daugumos ir serbų mažumos susitaikymas, vieningos teisinės sistemos diegimas bei kova su organizuotu nusikalstamumu. Vasario 5 d. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dar kartą primenama, kad ES Kosovui, kaip ir kitoms regiono valstybėms, siūlo aiškią narystės Europos Sąjungoje perspektyvą. EP paragino penkias Kosovo nepripažinusias ES valstybes nares pripažinti šios šalies nepriklausomybę.
EP Užsienio reikalų komiteto posėdyje teigėte, jog alternatyvos daugiataučiam Kosovui nėra. Ar toli pasistūmėta kuriant daugiatautę taikiai gyvenančią visuomenę?
Pažangos yra, tačiau nuveikti reikia dar daug. Tai ilgalaikės susitaikymo pastangos, kurioms nepadeda besitęsiantys politiniai debatai dėl Kosovo teisinės padėties. Vis dėto, matau vis didesnį bendruomenių, ypač serbų, pasirengimą ir pasiryžimą dirbti su centrinėmis Kosovo institucijomis.
Ką darote tam, kad stiprėtų Prištinos ir Belgrado dialogas?
Šiame dialoge formalaus vaidmens nevaidinu, tačiau ES norėtų, kad Belgradas ir Priština pradėtų dirbti ties praktiniais klausimais, iniciatyvomis abipus sienos, kadangi tai suvokiame kaip vieną europinės perspektyvos elementų.
Penkios ES šalys – Slovakija, Rumunija, Ispanija, Kipras ir Graikija – nepritaria šiai narystės perspektyvai. Kodėl jos turėtų pripažinti Kosovą, jei to nepadarė net Jungtinės Tautos?
Visos 27 ES narės pritarė keliems svarbiems sprendimams dėl Kosovo. Svarbiausias jų – EULEX misijos, kovojančios su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, dislokavimas Kosove. Šios problemos neatsiejamos nuo sienų kirtimo klausimų, todėl EULEX glaudžiai bendradarbiaus su Belgrado ir Prištinos atstovais.
Ar Serbija ir Kosovas ilgainiui taps ES narėmis?
Šiuo metu kalbama ne apie narystę – svarbiausia, ko siekia visos ES narės, yra stabilumo išlaikymas. Narystės perspektyva suteikta 2003 m. vadovų susitikime Tesalonikuose tam, kad būtų galima judėti į priekį. Dėl to nekyla jokių diskusijų.
Pernai ES biurui Prištinoje sunkiai sekėsi užmegzti oficialų dialogą su serbų mažuma. Ar padėtis pasikeitė?
Pažangos yra. Mūsų rengiamose apskirto stalo diskusijose dalyvauja daugelis Kosovo serbų mažumos ir vyriausybės atstovų. Jose aptariami praktiniai klausimai, susiję su sveikatos apsauga, švietimu, decentralizacija, kultūrinio ir religinio Kosovo palikimo išsaugojimu. Manu, kad tai vilties teikiantis žingsnis į priekį.
Parengta pagal Europos Parlamento informaciją
