Lotynų Ameriką sieja išties daug bendrų akcentų. Tai ir panaši istorinė praeitis, ir socioekonominės problemos, kurių regionas neįveikia iki šiol, ir nevienareikšmiški lyderiai, kuriuos vieni garbina, o kiti laiko didžiausiais priešais. Vis dėlto šio regiono ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimas įvairiuose srityse intensyvėja.
Dvišaliai ES ir Lotynų Amerikos santykiai užmegzti šeštame dešimtmetyje. Per pastaruosius 30 metų šių dviejų regionų bendradarbiavimas žymiai suintensyvėjo. Tai atsispindi Europos Sąjungos, Lotynų Ameriką įvertinusios kaip vieną svarbiausių politinių ir ekonominių jos partnerių, skiriamame dėmesyje augančiam šio regiono potencialui.
Pastaruoju metu ES dvejopai bendradarbiauja su Lotynų Amerikos valstybėmis: viena vertus, palaikomi ES ir Lotynų Amerikos tarpregioniniai santykiai, kita vertus, vyksta politinis dialogas ir bendraujama su atskiromis regiono valstybėmis.
Labai svarbu abipusiam bendradarbiavimui ir ES bei Lotynų Amerikos vyriausybių ir valstybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimai (vykstantys kas du metus), kurių tikslas yra skatinti ir stiprinti politinius, ekonominius bei kultūrinius ryšius ir tarpusavio supratimą, siekiant sukurti strateginę pasaulinę asociaciją, apimančią visą regioną,
Taigi, naujojo bendradarbiavimo etapo tarp Lotynų Amerikos ir ES pradžia galima laikyti 2003 m., kai Europos Sąjunga ir 6 Centrinės Amerikos valstybės baigė derybas dėl naujo politinio dialogo. Todėl jau 2005 m. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui atnaujintą strategiją, kuria siekiama sustiprinti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos strateginę partnerystę.
Be to, atskiroms Lotynų Amerikos valstybėms, tokioms kaip Kuba, Venesuela ar Kolumbija ES skiria taip pat daug dėmesio. ES požiūris į Kubą buvo išdėstytas 2008 m. priimtose Tarybos išvadose. Pastaruoju metu tęsiamos diskusijos apie tai, kaip reikėtų įgyvendinti šias išvadas. Tuo labiau, kad ES ir Kuba susitarė atnaujinti išsamų politinį dvišalį dialogą politiniais, ekonominiais, moksliniais, kultūriniais ir ypač žmogaus teisių klausimais (kas aktualiausia Kubos politinės sistemos atžvilgiu).
ES tęsia savo politiką užmegzdama ryšius įvairiais lygmenimis ir su kitomis regiono šalimis. Europa siekia glaudesnio dialogo tiek su prieštaringai vertinamo H. Chaveso valdžia ir institucijomis bei su opozicija .
Kalbant apie Kolumbiją, ES palankiai vertina ir remia nuolatinę aiškią šalies pažangą saugumo ir pagarbos žmogaus teisėms srityse, kurios padėjo pasiekti ir neseniai priimti teisės aktai. Kolumbijos valdžios institucijos buvo nuolat raginamos suteikti reikiamų priemonių, kad būtų sėkmingai įgyvendinama taikos ir teisingumo teisė.
Sudėtinga tiksliai apibrėžti, koks bus naujos JAV administracijos požiūris į Lotynų Ameriką. Atrodo, kad prezidentas Obama siekia taip pat aktyviau bendradarbiauti su šio regiono valstybėmis. Todėl galima teigti, kad ir ateityje Europos Sąjunga, ko gero dažnai pasitardama su JAV vadovo administracija, imsis dar aktyvesnių žingsnių, skatinančių dialogą su Lotynų Amerikos šalimis. Juk toks bendradarbiavimas ne tik naudingas abiems pusėms socioekonomine, kultūrine ar politine prasme – aktyvesnis dialogas gali padėti Lotynų Amerikai įveikti regioną kamuojančias problemas ir žengti demokratijos keliu.
Gediminas Dubonikas
