R. T. Erdoganas Budapešte surengė derybas su nacionalistu Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, o keli šimtai žmonių tuo metu protestavo prieš kruviną Ankaros karinę operaciją Sirijoje, mojuodami plakatais, kuriuose turkų lyderis vadinamas „genocido diktatoriumi“.
Praėjusį mėnesį Ankara pradėjo karinę operaciją Sirijoje, siekdama nustumti kurdų pajėgas toliau nuo savo pasienio ir sukurti „saugiąją zoną“, kur galėtų sugrąžinti dalį iš 3,6 mln. sirų pabėgėlių, šiuo metu besiglaudžiančių Turkijoje.
R. T. Erdoganas ragino Europos Sąjungos šalis skirti daugiau finansinės paramos jo planui įkurti „saugiąją zoną“.
„Nepriklausomai nuo to, ar parama ateis, ir toliau priimsime savo svečius, bet tik iki tam tikros ribos“, – kalbėjo turkų prezidentas per bendrą spaudos konferenciją su Vengrijos ministru pirmininku V. Orbanu.
„Jei matysime, kad tai neveikia, kaip jau sakiau anksčiau, neturėsime kito pasirinkimo kaip tik atverti vartus. Jei atversime vartus, akivaizdu, kur jie (migrantai) eis“, – pridūrė R. T. Erdoganas.
V. Orbanas pareiškė, kad Vengrija yra pasiruošusi visomis išgalėmis padėti Turkijai įkurti „saugiąją zoną“.
„Be Turkijos negali sustabdyti į Europą plūstančios migracijos... Dėl to Vengrija yra strateginė Turkijos partnerė saugumo ir migracijos klausimais“, – tvirtino vengrų premjeras.
„Turime daryti viską, kad išvengtume minių migrantų, atvykstančių prie pietinės Vengrijos sienos, ir tam mums reikia Turkijos pagalbos“, – pridūrė jis.
„Berlyno, Maskvos ir Stambulo trikampis“
R. T. Erdoganas Vengrijoje vieši praėjus vos savaitei po Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito, išprovokavusio Europos Sąjungos susirūpinimą, kad Vengrija gerinasi autokratams.
Jis įpareigojo savo Užsienio reikalų ministeriją sudaryti prekybos susitarimų su tokiomis šalimis kaip Kinija, Rusija ir Turkija.
Per bendrą konferenciją su V. Putinu, kuris dažnai lankosi ES ir NATO priklausančioje Vengrijoje, save „neliberaliu“ vadinantis V. Orbanas gynė savo užsienio politiką ir tvirtino, kad Vengrija gyvena „Berlyno, Maskvos ir Stambulo trikampyje“.
Kaltindamas savo kritikus ignoruojant savo pačių prekybos ir politinius susitarimus su Rytų šalimis, V. Orbanas nekart gynė Ankarą.
Vengrija užblokavo bendrą ES pareiškimą, smerkiantį Turkijos pajėgų įsiveržimą, o V. Orbanas tvirtino, kad ta operacija atitiko „Vengrijos nacionalinius interesus“, nes ji esą padės neleisti pabėgėliams atvykti į Bendriją.
Per Kazachstane praėjusį mėnesį vykusį susitikimą R. T. Erdoganas asmeniškai padėkojo V. Orbanui už „paramą“ Ankaros operacijai Sirijoje.
Be to, V. Orbanas buvo vienas iš nedaugelio Europos lyderių, atvykusių į R. T. Erdogano inauguracijos ceremoniją praėjusių metų liepą, kai jis buvo perrinktas antrai kadencijai. Turkijos lyderis savo ruožtu lankėsi Vengrijoje praėjusį spalį.
„[V. Orbano] Turkijos politika atitinka jo strategiją Rytų atžvilgiu, bandant suteikti politinių paslaugų mainais į ekonomines“, – naujienų agentūrai AFP sakė Euroatlantinės integracijos ir demokratijos centro vadovas Danielis Bartha.
V. Orbanas ketvirtadienį sakė, kad Vengrija iki 2021 metų pabaigos turėtų turėti galimybę gauti gamtines dujas iš dujotiekio „Turkstream“, kuriuo Juodąja jūra rusiškos dujos bus tiekiamos Turkijai.
Kaip skelbia žiniasklaida, Vengrijos kariuomenė taip pat planuoja įsigyti turkiškų šarvuočių, o vienas Budapešte gyvenantis turkų verslo magnatas yra artimas tiek V. Orbano šeimai, tiek R. T. Erdoganui.
„Vengrijos vyriausybė, regis, priima Turkiją kaip kylančią svarbią geopolitinę žaidėją – ne vien Sirijoje, bet ir Pietryčių Europoje bei plačiau, Artimuosiuose Rytuose“, – teigė JAV Germano Marshallo fondo analitikas Danielis Hegedusas.
„Ji atrodo esanti pasirengusi susitaikyti su dideliais konfliktais ES, kad patenkintų Ankarą, ir atitinkamai veikia [vadovaudamasi] Turkijos ir Rusijos interesais, o ne Vakarų aljansų, kuriems priklauso Budapeštas, [interesais]“, – AFP sakė D. Hegedusas.
