„Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją.
Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija. Tai įvyko po to, kai Turkijos prezidentas pasmerkė Stokholmą už tai, kad šis praėjusį savaitgalį leido rengti protestus, per kuriuos prie Turkijos ambasados Švedijoje buvo sudegintas Koranas.
Suomijos ir Švedijos narystės paraiškas turi ratifikuoti visos 30 NATO narių, o tai jau padarė visos, išskyrus Vengriją ir Turkiją. Vengrija pareiškė, kad planuoja tai padaryti vasario mėnesį.
Rusijai beveik prieš metus užpuolus Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius taikytos neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.
Birželio pabaigoje Ankara pasirašė memorandumą su Suomija ir Švedija. Tačiau Turkija teigia, kad jos reikalavimai dėl Turkijos piliečių, kuriuos ji nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo lieka neįvykdyti.
R. T. Erdogano komentarai per televizijos transliuotą susitikimą su jaunesniais rinkėjais nuskambėjo artėjant gegužę numatytiems svarbiems rinkimams.
Jis pakartojo savo reikalavimą, kad Švedija perduotų Ankaros ieškomus įtariamuosius.
„Jei būtinai norite prisijungti prie NATO, grąžinsite mums šiuos teroristus“, – sakė R. T. Erdoganas.
„Jūs atsiųsite šiuos teroristus mums, kad galėtumėte įstoti į NATO“, – kalbėjo jis.
Skirtingai nei Švedijos atveju, Turkija nurodė, kad iš esmės neprieštarauja Suomijos stojimui į NATO.
Nors Suomija anksčiau atsisakė spekuliuoti, ar prisijungtų prie Aljanso be Švedijos, antradienį ji užsiminė, kad galėtų eiti link šio tikslo viena, jei „įvyktų kas nors, kas ilgainiui neleistų Švedijai prisijungti“.
