Ketvirtadienį Europos Parlamente buvo vertinama Turkijos, Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos (BJR) Makedonijos pažanga siekiant narystės ES. Kroatijos pažanga įvertinta geriausiai, o Turkija raginama paspartinti reformas.
Kritika Turkijos adresu
Europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl to, kad „trečius metus iš eilės Turkijoje nenutrūkstamai lėtėja reformų procesas“, o visuomenės susipriešinimas nemažėja.
Apgailestaujama, kad „Turkijoje iki šiol nėra visapusiškai užtikrinamos žodžio ir spaudos laisvės“, taip pat „nepadaryta jokios pažangos siekiant užtikrinti kultūrų įvairovę ir pagarbą mažumų teisėms“.
Raginama padidinti kurdų kilmės piliečių ekonomines ir socialines galimybes, taip pat užtikrinti jų kultūrines teises, ypač galimybę vaikams mokytis kurdų kalbos.
Turkijos valdžią raginama pagerinti moterų teisių padėtį ir skatinti lyčių lygybę, taip pat „suteikti moterims daugiau galių politiniame, ekonominiame ir socialiniame sektoriuose“.
Europarlamentarai teigiamai vertina Turkijos pažangą energetikos srityje ir ragina šią šalį visapusiškai remti „Nabucco“ dujotiekio projektą, kuriam ES teikia prioritetą. Savo ruožtu EP „apgailestauja, kad Turkijos vyriausybė nepateikė jokios išsamios kovos su korupcija strategijos“.
Deputatai „pabrėžia būtinybę rasti visapusišką Kipro klausimo sprendimą“, taip pat ragina Turkijos valdžią „atidaryti sieną su Armėnija ir atkurti visapusiškus ekonominius ir politinius santykius su šia šalimi“.
Turkijos ir Armėnijos vyriausybės kviečiamos pradėti susitaikymo dėl praeities procesą, tarpininkaujant Europos Komisijai.
Turkija deda daug pastangų, kad taptų Europos Sąjungos nare. Jau vyksta derybos dėl 10-ties skyrių, dar dėl šešių skyrių Turkija pasirengusi pradėti derybas.
Turkija tikisi, kad iki 2013 metų pabaigos derybos dėl stojimo į ES baigsis.
Tačiau paskutiniu metu Turkija ima griežtinti toną. Sausi Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino, kad Turkija iš naujo svarstys savo poziciją dėl „Nabucco“ dujotiekio projekto, kuris būtų nutiestas aplenkiant Rusiją, jei bus blokuotos Ankaros derybos dėl narystės ES.
Makedonijos derybos dėl narystės – vis dar ateities klausimas
Parlamentas „teigiamai vertina BJR Makedonijos valdžios pastangas ekonomikos srityje“, tačiau „apgailestauja, kad praėjus trejiems metams nuo ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso suteikimo dar neprasidėjo derybos dėl stojimo“, ir ragina jau šiemet numatyti derybų pradžios datą.
Europarlamentarai kviečia BJR Makedonijos ir Graikijos atstovus priimti kompromisinį sprendimą dėl šalies pavadinimo, „kad šis klausimas nebebūtų kliūtis BJR Makedonijos narystei tarptautinėse organizacijose“. Vis dėlto EP „mano, kad šie neišspręsti Balkanų dvišaliai klausimai neturėtų sutrukdyti stojimui“.
Makedonija nuo 1991 m. ginčijasi su Graikija dėl šalies pavadinimo. Graikija nesutinka, kad Makedonija naudotų dabartinį šalies pavadinimą, teigdama, kad dabartiniai makedonai turi mažai ką bendro su Antikos laikų Makedonija.
Problema yra tame, kad antikinė Makedonija apėmė ne tik Graikiją ir dabartinę Makedoniją, bet ir Albaniją bei Bulgariją.
Jungtinės Tautos ir dar 125 pasaulio valstybės Makedoniją pripažino šiuo pavadinimu - Buvusioji Jugoslavijos Respublika (BJR) Makedonija.
Tačiau jis netenkina Graikijos, kuri blokavo Makedonijos stojimą į NATO ir neleidžia pradėti derybų dėl stojimo į ES.
Dar vienas žingsnis link narystės
EP teigia kad „Kroatija, priimdama teisės aktus ir vykdydama reformas, būtinas norint tapti ES nare, pasiekė gerų rezultatų“.
Parlamento įsitikinimu, „tikslas užbaigti derybas 2009 m. [...] gali būti pasiektas, jeigu Kroatijos valdžia imsis daugiau pastangų siekdama spręsti kai kuriuos opius su stojimo procesu susijusius klausimus, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija“.
Tačiau EP ragina toliau tęsti viešojo administravimo reformą, pradėti taikyti naują darbo užmokesčio sistemą, taip pat „padidinti Kroatijos valstybės tarnybos skaidrumą, atskaitomybę ir atskyrimą nuo politikos“.
Ne mažiau svarbu išspręsti augančio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito ir užsienio skolos problemas, taip pat sparčiau vykdyti struktūrines reformas.
EP ragina „rimtai ir visapusiškai gerinti teismų darbą“, taip pat „užtikrinti, kad karo nusikaltimai būtų nagrinėjami remiantis bendrais standartais, nepaisant etninės kilmės“.
Iš esmės pagrindine kliūtimi siekiant narystės ES Kroatijai yra Slovėnija, kuri užblokavo derybų pradžią.
Abi šalys ginčijasi dėl nedidelio žemės lopinėlio ir jūros akvatorijos nuo 1991 metų. Nesutarimai pagilėjo gruodį, kai Slovėnija, kaip ES narė, užblokavo Kroatijos derybas dėl stojimo, kol nebus susitarta dėl sienos.
Kroatija pareiškė esanti pasirengusi sutikti su ES tarpininkavimu ginče dėl sienos su Slovėnija, jeigu šio klausimo sprendimas bus patikėtas tarptautiniam tribunolui.
Kroatija tikisi užbaigti stojimo derybas ir iki metų galo tapti 28 valstybių Bendrijos nare.
Nuo 6 iki 27
Europos integracija šeštajame dešimtmetyje prasidėjo nuo šešių valstybių, kuriose gyveno 200 tūkst. žmonių. Po penkių plėtros etapų (1973 m., 1981 m., 1986 m., 1995m, 2004-2007 m.) ES tapo 27 valstybių, kuriose gyvena kone pusė milijardo gyventojų, bloku, turinčiu 23 oficialias kalbas.
Narystės ES siekiančios Europos šalys privalo įvykdyti politinius, ekonominius ir teisės suderinamumo Kopenhagos kriterijus, o ES turi būti pasirengusi priimti naujas nares.
Derybų metu užtikrinama, kas ES teisės nuostatos bus tinkamai perkeltos į nacionalinę šalies kandidatės teisę. Narystei turi vienbalsiai pritarti visos esamos ES narės ir Europos Parlamento narių dauguma.
Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas – potencialios kandidatės, kurioms suteikta narystės Europos Sąjungoje perspektyva.
