Jis teigia, kad Ukrainos generalinis štabas visada turi planus kontrpuolamiesiems veiksmams, tačiau juos stabdo kliūtys.
„Jie nuolat tobulinami ir tobulinami. Priklausomai nuo situacijos, jie gali pakeisti kai kuriuos aspektus. Tačiau kontrpuolimas visada yra pagrindinis Ukrainos gynybos pajėgų tikslas“, – pabrėžė O. Kovalenka.
Pajėgoms tenka gintis
Jis pridūrė, kad per karo metus dauguma Ukrainos veiksmų buvo gynybinio pobūdžio.
„Todėl kontrpuolimą vertiname kaip perspektyvą, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, o tarp šių veiksnių labai svarbus tarptautinės bendruomenės pagalbos elementas. Jeigu turėsime pakankamai pagalbos, kaip buvo, pavyzdžiui, 2023 m. pirmąjį pusmetį, ypač iš JAV.
Jeigu JAV nestrigs pagalbos klausimai, tai, žinoma, tai bus reikšminga paskata formuoti resursus kontrpuolamiesiems veiksmams“, – pabrėžė O. Kovalenka.
Po Rusijos prezidento rinkimų okupantai spręs karių trūkumo problemą
Karo apžvalgininkas teigia, kad po Rusijos prezidento rinkimų okupantai imsis intensyvesnių mobilizacijos veiksmų, nes bandys išspręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo klausimą.
„Norint atlikti puolimo veiksmus visoje kovos linijoje reikia sutelkti žymiai daugiau resursų. Jie tai padarys po rinkimų. Iki vasaros pabaigos jie turės tuos resursus“, – pastebi ekspertas.
Kovalenka teigia, kad pagalba Ukrainai vėluoja. Pasak jo, kol kas nėra aišku, kada parama iš JAV pasieks šalį.
„Tai pirmas kartas JAV istorijoje, kai viena politinė jėga bando dominuoti ne vidaus politinėje arenoje, o net parazituoti valstybinio lygmens interesuose. Tai unikali situacija ir jos tolesnę eigą prognozuoti labai sunku“, – pabrėžė ekspertas.
