Svarbiausi įvykiai:
23:59 | Britų diplomatas: Ukraina naikina Rusijos lėktuvus 20 kartų greičiau, nei ji pajėgi juos gaminti
Ukrainos pajėgos naikina Rusijos lėktuvus 20 kartų greičiau, nei agresorė pajėgi juos pakeisti naujais, sako Jungtinės Karalystės delegacijos prie ESBO vyresnysis patarėjas kariniais klausimais Nicholas Okottas.
Pasak jo, tokie Ukrainos pasiekimai yra tikras pavyzdys kovojant už savo šalį.
„Šis karas buvo tragedija Ukrainos žmonėms, tačiau jis ir toliau įkvepia ir primena mums apie atsparumą ir drąsą kovojant už savo šalį ir demokratijos bei laisvės vertybes. Ukraina ir toliau daro didelių nuostolių Rusijos invazinėms pajėgoms, numušdama dar tris naikintuvus Su-34 vietovėse prie Avdijivkos ir Mariupolio“, – pabrėžė N. Okottas.
Jis atkreipė dėmesį, kad per 13 dienų Ukrainos pajėgos numušė 12 „Su“ tipo lėktuvų ir 1 žvalgybinį lėktuvą A-50U.
„Nuolatinis karinių orlaivių naikinimas yra reikšmingas Rusijos karinių pastangų trūkumas, turint omenyje, kad dėl sankcijų Rusija kasmet pagamina vos po kelias dešimtis orlaivių. Ir šie pranešimai (apie Ukrainos numuštus Rusijos lėktuvus – red.) rodo, kad Rusija praranda orlaivius 20 kartų greičiau, nei gali juos pakeisti“, – pažymėjo N. Ocottas.
Britų diplomatas teigia, kad niekam neturėtų kilti abejonių dėl tikrųjų Rusijos tikslų Ukrainos atžvilgiu: „[Dmitrijus] Medvedevas pavadino Ukrainą „vėžiniu augliu“, neigdamas jos teisę egzistuoti. Ką Rusija daro teritorijose, kurias kontroliuoja, pamatėme Bučoje“.
Atsižvelgdamas į tai, N. Okottas pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė tvirtai laikysis Ukrainos pusėje „užtikrinant, kad neteisėta Rusijos agresija nenugalėtų“.
23:22 | Ministras: Kanada didins Ukrainai reikalingų sviedinių gamybą
Kanada dirba, kad padidintų Ukrainai reikalingų artilerijos sviedinių gamybą.
Tai per konferenciją Otavoje pareiškė Kanados gynybos ministras Billas Blairas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Noriu visus kanadiečius patikinti, kad dirbame su mūsų pramone, ieškodami būdų, kaip smarkiai padidinti šaudmenų gamybą. Tikiuosi, kad jau netrukus galėsime daugiau pasakyti šiuo klausimu“, – teigė B. Blairas.
Jis pabrėžė, kad Kanada „turi didinti savo galimybes apsiginti, remti mūsų sąjungininkus ir apginkluoti draugus ukrainiečius“.
B. Blairas pridūrė, jog vyriausybė nedelsdama skirs 4,4 mln. Kanados dolerių (apie 3 mln. eurų) trims Kanados ginklų ir šaudmenų gamintojams, kad šie „parengtų detalius planus, kaip modernizuoti ir padidinti 155 mm kalibro sviedinių gamybą“.
„Šis planavimas palengvins tolesnius veiksmus. Mes jau investavome į artilerijos sviedinių gamybos didinimą Kanadoje, bet turiu pripažinti, kad reikia nuveikti kur kas daugiau“, – sakė B. Blairas.
Kaip jau buvo pranešta, JAV kariuomenė tikisi, kad iki šių metų spalio bus padvigubinta Ukrainos naudojamų artilerijos sviedinių gamybą.
22:50 | Ukraina sukurs Rusijos propagandos blokavimo sistemą pasienio teritorijose
Ukrainos valstybinė specialiojo ryšio ir informacijos apsaugos tarnyba sukurs Rusijos televizijos ir radijo transliacijų blokavimo sistemą Ukrainos pasienio teritorijose.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis šios žinybos spaudos tarnyba.
Kaip pranešama, kovo 5 d. Ukrainos ministrų kabinetas iš valstybės biudžeto rezervinio fondo skyrė Tarnybai 152 mln. grivinų Rusijos televizijos ir radijo transliacijų blokavimo sistemai pasienio teritorijose sukurti.
Sistema veiks devyniose srityse: Voluinės, Rivnės, Žytomyro, Kyjivo, Černihivo, Sumų, Charkivo, Vinycios ir Odesos.
„Projekto įgyvendinimas leis išstumti „rusų pasaulį“ iš Ukrainos informacinės erdvės. Sumažės Rusijos propagandos įtaka Ukrainos gyventojams, padidės Ukrainos informacinio saugumo lygis“, – pažymėjo Tarnybos atstovai.
Anksčiau portalas rašė, kad rusai blokuoja Ukrainos žiniasklaidos transliacijas okupuotose Ukrainos teritorijose. Grobikai ten masiškai įjungia Rusijos palydovinę televiziją „Rusų pasaulis“.
22:22 | Donecko srityje liko 41 125 vaikai
Šiuo metu Ukrainos valdžios kontroliuojamoje Donecko srities teritorijos dalyje tebėra 41 125 vaikai, kai kurie iš jų gyvena prie pat karo veiksmų linijos.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Donecko srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas Ihoris Boiko, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą.
„Donecko srities teritorijoje liko 41 125 vaikai, ir šis skaičius nuolat kinta... Ne visi šie vaikai yra aktyvių karo veiksmų zonoje, didžioji dauguma jų yra galimų veiksmų zonoje. Tačiau kai kurie vaikai dabar yra prie pat karo veiksmų linijos“, – sakė I. Boiko.
Todėl, pabrėžė jis, šiuo metu srityje dirbama organizuojant papildomą priverstinę vaikų evakuaciją iš šių gyvenviečių.
„Tikiuosi, jog tėvai, prižiūrintys nepilnamečius vaikus, sąmoningai žiūrės į savo vaikų saugumą ir padarys viską, kas įmanoma ir neįmanoma, kad jie būtų išvežti į saugius rajonus“, – pabrėžė regiono vadovo pavaduotojas.
Jis priminė, jog 2023 metų balandį buvo paskelbta, kad vaikai bus priverstinai evakuojami iš srities kartu su tėvais arba jų teisėtais atstovais ir globėjais. Ir tai buvo taikoma toms gyvenvietėms, kur buvo karščiausia, kur vyko labai aktyvūs karo veiksmai.
„Ir per beveik metus iš 52 tokių gyvenviečių evakavome 249 vaikus. Ir ši evakuacija tęsiama“, – konstatavo pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad tokia evakuacija vyksta ir iš Torecko miesto.
Pasak I. Boiko, paskelbus priverstinę evakuaciją, Torecko bendruomenėje buvo užfiksuotas vienas vaikų skaičius, tačiau vėliau evakuacijos metu buvo rasta ir daugiau vaikų, apie kuriuos nebuvo žinoma, tačiau jie liko šios bendruomenės teritorijoje.
„Todėl evakuacija (Torecko bendruomenėje) tęsiama. Ir šiandien ten pavojinguose rajonuose yra 15 vaikų“, – pridūrė jis.
Kaip jau buvo pranešta, okupantai rusai nuo 2023 metų gruodžio suintensyvino Donecko srities gyvenviečių apšaudymą, todėl buvo nuspręsta tęsti privalomą gyventojų evakuaciją.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iš Donecko srities į saugius regionus evakuota daugiau kaip 164 tūkst. vaikų.
21:55 | D. Kuleba: Vakarai diskutuoja užuot tiekę sviedinius
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, jog jei Europa nori, kad stotų taika, ji turi didinti ginklų gamybą ir uždrausti artilerijos sviedinių eksportą į kitus žemynus.
Ukrainos diplomatijos vadovas tai rašo skiltyje leidiniui „Le Monde“, kuriuo remiasi UNIAN.
D. Kuleba pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos negali naikinti priešo artilerijos ir apsaugoti savo karių, nes joms labai trūksta artilerijos sviedinių. Anot jo, Ukraina atsidūrė tokioje situacijoje todėl, kad jos partneriai Europoje ir Jungtinėse Valstijose kelis mėnesius diskutavo užuot patiekę jai pakankamai šaudmenų.
„Jie laiku nepaspartino ginklų gamybos, vangiai pirko karinę techniką iš trečiųjų šalių, o Europoje pagamintus sviedinius eksportavo į kitas pasaulio dalis“, – konstatavo ministras.
Jis pažymėjo, kad dėl tokio delsimo tiekti ginklus Ukraina su atsargiu optimizmu žiūri į šalies sąjungininkų sprendimą, priimtą vasario 26 d. per Paryžiaus konferenciją, kurioje buvo diskutuojama apie šaudmenų pirkimo iš trečiųjų šalių didinimą.
„Mes labai dėkingi už šį sprendimą. Tačiau to nepakanka. Reikia ryžtingų ir sisteminių sprendimų, o ne karštligiškų diskusijų", - pridūrė D. Kuleba.
Diplomatas paaiškino, kad strategijos sėkmė priklauso tik nuo visuomenės, politinių ir karinių lyderių, karių ir sąjungininkų vienybės.
„Be drąsių ir atvirų atsakymų į Paryžiaus konferencijoje iškeltus klausimus nebus nei vienybės, nei strategijos“, – pabrėžė ministras.
21:33 | Ukrainos pareigūnas: neatmetama, kad Rusija taikėsi į V. Zelenskį
Negalima atmesti galimybės, kad Rusijos raketos smūgis į Odesos uostą kovo 6 d. buvo nukreiptas į Volodymyro Zelenskio arba Graikijos ministro pirmininko Kyriako Mitsotakio delegacijas, interviu „CNN Live“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Ihoris Žovkva, pranešė „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.
„Tai tikrai buvo mažiau nei už 500 metrų nuo mūsų. Kas tai buvo? (...) Negalima atmesti, kad smūgis buvo nukreiptas į mano prezidento arba užsienio svečio delegaciją“, – sakė I. Žovkva. Pasak jo, raketa buvo paleista iš Krymo, Rusijos aneksuoto 2014 metais.
„Raketai prireikė mažiau nei trijų minučių, kad pasiektų taikinį – Odesos uostą“, – pridūrė I. Žovkva. Abiejų šalių vadovai lankėsi Juodosios jūros uoste ir susipažino, kaip veikia Ukrainos grūdų eksporto koridorius, kai raketa pataikė į uosto infrastruktūrą.
21:16 | V. Zelenskis: rusų raketų smūgis Sumams pareikalavo aukų
Dėl priešo raketų smūgio Sumų miestui žuvo žmonių.
Tai ketvirtadienį vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien Rusija smogė dar vieną smūgį Sumams. Yra sužeistųjų. Deja, yra žuvusiųjų. Mano užuojauta visiems, kurie neteko giminių ir artimųjų“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Rusija tikrai atsakys už šį blogį.
„Mūsų kariai užtikrins teroristų atsakomybę“, – pridūrė prezidentas.
20:51 | Strateginės komunikacijos centras paneigė Rusijos klastotę apie HIMARS sunaikinimą
Kremliaus propagandistų skleidžiama informacija apie tariamą sistemos HIMARS sunaikinimą ir pamuštus tankus „Abrams“ Chersono srities pasienyje yra suklastota, feisbuke pranešė Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centras.
Jo teigimu, paprastai rusai nepateikia realių įrodymų apie gynybos pajėgų technikos sunaikinimą. Anksčiau jie jau buvo išplatinę tokias pačias klastotes apie tankų „Leopard“, šarvuočių „Kozak“ ir keturių katerių su įgulomis „sunaikinimą“.
„Netikrų naujienų kūrėjai savo „naujienose“ jau seniai sunaikino visą Ukrainai tiekiamą Vakarų ginkluotę, dar prieš tai, kai ji atsidūrė gynybos pajėgų rankose“, – pridūrė centras.
Anksčiau buvo paneigta melaginga Rusijos informacija, kad žmonės masiškai bėga iš Chersono.
20:32 | JK duos su Rusija kariaujančiai Ukrainai 10 tūkst. dronų
Didžioji Britanija suteiks Ukrainai daugiau nei 10 tūkst. nepilotuojamų orlaivių, kad padėtų jos kovai su Rusijos invazija, ketvirtadienį pranešė vyriausybė, gynybos sekretoriui Grantui Shappsui lankantis Kyjive.
Gynybos ministerija pranešė, kad išleis dar 125 mln. svarų sterlingų (160 mln. JAV dolerių) „pažangiausiems dronams“, todėl bendras bepiločių orlaivių paketas Ukrainai sieks 325 mln. svarų sterlingų. Daugiau kaip 10 tūkst. bepiločių orlaivių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bus pristatyta per metus, sakoma pranešime. Tai daugiausia bus žvalgybiniai dronai, taip pat vienpusiai atakuojantys, stebėjimo ir jūrų dronai.
„Aš stiprinu mūsų įsipareigojimą apginkluoti Ukrainą pažangiausiais naujais bepiločiais orlaiviais, atkeliausiančiais tiesiogiai iš JK gynybos pramonės, pirmaujančios pasaulyje“, – per trečiąjį vizitą į Ukrainą sakė G. Shappsas, susitikęs su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Didžioji Britanija teigia skyrusi daugiau nei 7 mlrd. svarų sterlingų karinės paramos Ukrainai nuo 2022 m. Rusijos įsiveržimo į šalį kaimynę. Šalis taip pat apmokė dešimtis tūkstančių Ukrainos karių. Ji taip pat buvo pirmoji, suteikusi Ukrainos kariuomenei ilgesnio nuotolio ginklų. Pernai gegužę buvo paskelbta, kad JK siunčia Ukrainai iš oro paleidžiamas raketas „Storm Shadow“.
Gynybos ministerija pabrėžė, kad Ukrainos kariai naudoja įvairių tipų dronus, „sunaikindami ir sugadindami tūkstančius Rusijos technikos vienetų ir transporto priemonių“.
Šiuo metu karių ir ginklų stygių patiriantis Kyjivas prarado iniciatyvą fronto linijoje, o Rusija pasiekė kai kurių taktinių laimėjimų mūšio lauke.
20:10 | Kremlius: E. Macronas didina Prancūzijos įsitraukimą į karą Ukrainoje
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas neva didina Prancūzijos įsitraukimą į Maskvos karą Ukrainoje, šiam prakalbus apie galimybę nusiųsti ten karių.
Antradienį E. Macronas savo komentarais dar kartą patvirtino prieštaringai vertinamas praėjusios savaitės pastabas, kuriomis jis neatmetė galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
„Macronas yra įsitikinęs savo linija strategiškai nugalėti mūsų šalį ir toliau kelia tiesioginio Prancūzijos įsitraukimo lygį“, – nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, Paryžius išsakė itin prieštaringus komentarus apie tai, ar yra pasirengęs siųsti karius į Ukrainą.
Dauguma E. Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad po vasario 26 dieną E. Macrono išsakytų komentarų nesiųs karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad bet kokios tokios pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Prancūzijos prezidentas antradienį paragino Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais remiant šią šalį, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją.
Ketvirtadienį E. Macronas susitiko su pagrindinių Prancūzijos politinių partijų vadovais, siekdamas pabrėžti, kad prieš birželio 6–9 dienomis įvyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą būtina užtikrinti didesnę paramą Kyjivui.
19:52 | V. Zelenskis pritarė V. Zalužno kandidatūrai į ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje postą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno kandidatūrai į ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje postą.
Tai sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Ketvirtadienį, 2024 metų kovo 7 d., Ukrainos prezidentas patvirtino Valerijaus Zalužno kandidatūrą į Ukrainos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje postą“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad Ukrainos užsienio reikalų ministerija nusiuntė Didžiajai Britanijai atitinkamą prašymą dėl agremano.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2023 metų liepą iš Ukrainos ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje pareigų buvo atleistas Vadymas Pristaika. Jis jas ėjo nuo 2020 metų liepos.
2024 metų vasario 8 d. V. Zalužnas buvo atleistas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų. Vietoj jo buvo paskirtas Oleksandras Syrskis.
19:39 | Čekijos prezidentas: Ukraina per kelias savaites gaus 800 tūkst. sviedinių
Ketvirtadienį Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad 800 tūkst. ne Europoje nupirktų artilerijos sviedinių gali pasiekti Ukrainą per kelias savaites.
Valstybės vadovas, į pensiją išėjęs NATO generolas, sakė, kad 18 valstybių koalicija, vadinama Čekijos iniciatyva, surinko pinigus sviediniams pirkti, Europos gynybos pramonė nesugeba pagaminti tokio kiekio, kokio reikia Ukrainai.
Praėjusį mėnesį Miunchene vykusioje saugumo konferencijoje P. Pavelas sakė, kad Čekija, Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, aptiko reikšmingą kiekį ginkluotės Ukrainai ne pačiame žemyne. Tuo metu jis sakė, kad dirbdami su Kanada ir Danija čekai „identifikavo“ 500 tūkst. 155 mm ir 300 tūkst. 122 mm sviedinių.
„Šį rytą esame surinkę visą sumą, reikalingą nupirkti visą kiekį“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė P. Pavelas, bet neatskleidė, kokia tai suma. „Jei nebus esminių problemų, amunicija gali pasiekti Ukrainą per kelias savaites“, – pridūrė jis.
Anksčiau „The Financial Times“ paskelbė, kad Praha siekia sutelkti 1,5 mlrd. JAV dolerių, kad galėtų sumokėti už šaudmenis.
Rusijos kariuomenę sulaikančios Ukrainos pajėgos jau kelis mėnesius patiria amunicijos trūkumą. Kyjivo rėmėjai siunčia Ukrainai savo turimus sviedinius, bet jų atsargų nepakanka. Be to, kai kurios Ukrainos sąjungininkės ES iki šiol nebuvo linkusios nukreipti išlaidas gynybai į kitas blokui nepriklausančias šalis.
P. Pavelas sakė, kad dabar Čekijos vyriausybė turi sudaryti susitarimą dėl tiekimo.
Prie projekto prisideda Belgija, Didžioji Britanija, Kanada, Danija, Prancūzija, Vokietija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. Nyderlandai pažadėjo paaukoti 100 mln. eurų, Vokietija pasiūlė „triženklę milijonų eurų sumą“. ES neįvykdė pernai duoto pažado iki 2024 m. kovo pristatyti Ukrainai milijoną sviedinių.
19:11 | Rusai smogė Sumams: sužeistas žmogus, nukentėjo mokykla ir medicinos įstaigos
Ketvirtadienį Sumuose per priešo raketų ataką buvo sužeistas vienas civilis, nukentėjo mokyklos patalpos, dvi medicinos įstaigos ir vandentiekis.
Tai feisbuke pranešė Sumų srities karinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Preliminariais duomenimis, per ataką sužeistas vienas civilis. Nukentėjo mokyklos patalpos, centrinė miesto ligoninė, regioninis greitosios medicinos pagalbos centras, vandentiekis“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad smūgio vietoje dirba visos tarnybos. Prie padarinių likvidavimo ir pagalbos teikimo prisijungė humanitarinė misija „Proliska“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rusai raketomis smogė Sumams, per ataką nukentėjo civilinės infrastruktūros objektai.
18:30 | Ekspertas: Ukraina gali vėl grįžti prie kontrpuolimo, tačiau yra kliūčių
Ukrainos pajėgos gali vėl imtis kontrpuolimo, tačiau susiduria su tarptautinių partnerių pagalbos trūkumu, sako Ukrainos karo apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko.
Jis teigia, kad Ukrainos generalinis štabas visada turi planus kontrpuolamiesiems veiksmams, tačiau juos stabdo kliūtys.
„Jie nuolat tobulinami ir tobulinami. Priklausomai nuo situacijos, jie gali pakeisti kai kuriuos aspektus. Tačiau kontrpuolimas visada yra pagrindinis Ukrainos gynybos pajėgų tikslas“, – pabrėžė A. Kovalenko.
Jis pridūrė, kad per karo metus dauguma Ukrainos veiksmų buvo gynybinio pobūdžio.
„Todėl kontrpuolimą vertiname kaip perspektyvą, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, o tarp šių veiksnių labai svarbus tarptautinės bendruomenės pagalbos elementas. Jeigu turėsime pakankamai pagalbos, kaip buvo, pavyzdžiui, 2023 m. pirmąjį pusmetį, ypač iš JAV. Jeigu JAV nestrigs pagalbos klausimai, tai, žinoma, tai bus reikšminga paskata formuoti resursus kontrpuolamiesiems veiksmams“, – pabrėžė A.Kovalenko.
Karo apžvalgininkas teigia, kad po Rusijos prezidento rinkimų okupantai imsis intensyvesnių mobilizacijos veiksmų, nes bandys išspręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo klausimą.
„Norint atlikti puolimo veiksmus visoje kovos linijoje reikia sutelkti žymiai daugiau resursų. Jie tai padarys po rinkimų. Iki vasaros pabaigos jie turės tuos resursus“, – pastebi ekspertas.
Kovalenko teigia, kad pagalba Ukrainai vėluoja. Pasak jo, kol kas nėra aišku, kada parama iš JAV pasieks šalį.
„Tai pirmas kartas JAV istorijoje, kai viena politinė jėga bando dominuoti ne vidaus politinėje arenoje, o net parazituoti valstybinio lygmens interesuose. Tai unikali situacija ir jos tolesnę eigą prognozuoti labai sunku“, – pabrėžė ekspertas.
17:56 | Ukrainiečių smūgiai Rusijos gynybos pramonei: vienas po kito liepsnoja metalurgijos kombinatai
Čerepovecuose (Rusija) esančioje metalurgijos gamykloje ketvirtadienio rytą nugriaudėjo galingas sprogimas.
Tai jau trečias ukrainiečių dronų sėkmingas išpuolis prieš Rusijos karinę pramonę aprūpinančias metalurgijos gamyklas per paskutines kelias savaites.
17:40 | Ukrainoje atsisveikinta su kare žuvusiu lietuviu T. Tumu
Kyjive, Šv. Mikalojaus katedroje, ketvirtadienį apie šimtas žmonių atsisveikino su fronte žuvusiu lietuviu Tadu Tumu.
Kaip teigė įvykio vietoje esantis BNS fotografas, į ceremoniją susirinko Rusijos pajėgų nužudyto kario bendražygiai, Ukrainos kariai.
Atsisveikinti su T. Tumu atvyko ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.
„Tadas žuvo kovodamas su rašistais okupantais, gindamas Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę, kas reiškia visų mūsų laisvę ir nepriklausomybę“, – susirinkusiems sakė diplomatas.
„Šis siaubingas karas, deja, vis dar tęsiasi, ir prakeikti rašistai orkai, stengiasi daryti viską, kad sutrikdytų mūsų gyvenimus, bet jiems tai nepavyks, nes mes žinome, kokios nepalaužiamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kokia nepalaužiama paprastų ukrainiečių valia, kokia nepalaužiama Ukrainos partnerių ir draugų parama“, – kalbėjo ambasadorius.
„Lietuva buvo, yra ir visada bus su Ukraina, nes tai ir mūsų kova su prakeiktais rašistais orkais“, – pridūrė jis.
17:27 | Nepriklausomi Rusijos rinkimų stebėtojai praneša apie rinkėjams daromą spaudimą
Rinkėjai Rusijoje patiria vis didesnį spaudimą balsuoti per prezidento rinkimus, taip siekiama padidinti rinkėjų aktyvumą, ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“.
2000 m. įkurta organizacija, siekianti apsaugoti rinkėjų teises, teigia, kad nuo valstybės priklausomi žmonės – valstybinių agentūrų ir įmonių bei Kremliui artimų įmonių darbuotojai – spaudžiami balsuoti per kovo 15–17 dienomis vyksiančius rinkimus, per kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas nesusidurs su jokia opozicija.
„Golos“ pranešė apie sistemą, skirtą elektroninėmis priemonėmis patikrinti, ar balsas buvo atiduotas, jas stumia Valstybės Dūmoje dominuojanti partija „Vieningoji Rusija“. Rinkėjams į mobiliuosius telefonus siunčiamos SMS žinutė su nuoroda patvirtinti, kad jie balsavo. Nuoroda veikia tik įjungus telefono buvimo vietą rodančią telefono funkciją ir naudojama balsavimo apylinkėje. Tokį duomenų fiksavimo būdą „Golos“ vertina kaip teisės į slaptą balsavimą pažeidimą.
V. Putinas siekia dar šešerių metų kadencijos. Jo išrinkimas laikomas iš anksto nuspręstu, nes nėra rimtų varžovų, tačiau valdžia daro viską, kad balsavimas būtų įtikinamas. Oponentai laiko nedalyvavimą rinkimuose vienu iš nedaugelio būdų pareikšti savo nepritarimą.
Pasak naujienų svetainės „Meduza“, veikiančios iš Rygos Latvijoje, „Vieningosios Rusijos“ narių prašoma atvesti į rinkimų apylinkę dar mažiausiai 10 žmonių, valstybės tarnautojų - dar tris.
Opozicija paragino savo šalininkus vidurdienį ateiti prie balsavimo apylinkių ir taip pareikšti savo protestą. Eilių ilgis parodytų pasipriešinimo lygį. Prieš tris savaites kalėjime mirusio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja palaikė šią iniciatyvą.
16:47 | Apžvalgininkas: okupantai prieš rinkimus nori Putinui dovanos – nusitaikė į vieną iš Ukrainos miestų
Okupantai Ukrainoje siekia įteikti dovaną Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, įsitikinęs Ukrainos karo apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko. Pasak jo, okupantai bando perimti Časiv Jaro kontrolę, tačiau jiems trūksta resursų.
„Tai yra liguistos fantazijos dėl Časiv Jaro. Tai yra sudėtinga kryptis vykdyti puolimo operacijas ir dabar jie [rusai] neturi pakankamai resursų perimti miesto kontrolę prieš pat rinkimų pradžią“, – kalbėjo A. Kovalenko.
Pasak jo, norėdami perimti Časiv Jarą, okupantai pirmiausia turėtų užimti aplinkines gyvenvietes – Bohdanivką, Ivanivską, Kliščivką ir Andrijivką.
„Nekontroliuodami šių gyvenviečių, jie negalės efektyviai vykdyti puolimo operacijų Časiv Jare. Todėl jie sutelkė dėmesį į paties miesto naikinimą artilerija ir aviacinėmis bombomis. Tokia jų klasikinė taktika – visiškas sunaikinimas, kad nebūtų galimybės gintis miesto sąlygomis“ , – pažymėjo apžvalgininkas.
16:35 | JAV Valstybės departamentas: Švedija oficialiai tapo NATO nare
JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paskelbė dokumentą, liudijantį, kad Švedija oficialiai tapo NATO nare.
Ketvirtadienį įsigaliojo protokolas dėl Šiaurės šalies prisijungimo prie Aljanso, nurodė JAV valstybės departamentas.
Švedija tapo 32-ąja NATO nare.
Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio ir ilgus dešimtmečius laikėsi karinio neprisijungimo politikos.
Pirmadienį Aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.
Švedija ir Suomija, nors abi yra kariniu požiūriu susijusios su Jungtinėmis Valstijomis ir priklauso Europos Sąjungai, istoriškai vengė įstoti į NATO, kuri Šaltojo karo metais buvo įkurta siekiant susivienyti prieš Sovietų Sąjungą.
16:32 | Donecko srityje rusai numetė aviacinę bombą ant privačių gyvenamųjų namų
Ketvirtadienį okupantai rusai numetė aviacinę bombą „KAB-500“ ant privačių gyvenamųjų namų Donecko srities Torecko mieste ir sužeidė tris žmones.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, 2024 m. kovo 7 d., 11 val. 10 min., Rusijos kariuomenė smogė aviacijos smūgį Torecko miestui. Okupantai ir vėl panaudojo prieš civilius valdomąją aviacinę bombą „KAB-500“, - rašoma pranešime.
Pažymima, kad bomba pataikė į vieną iš privataus sektoriaus gatvių, kur tuo metu tarpusavyje kalbėjosi trys kaimynai - 47 metų vyras ir 63 metų amžiaus vyras ir moteris. Nukentėjusiesiems, kurie buvo kontūzyti ir sužeisti, suteikta medicininė pagalba.
Taip pat nukentėjo kelios namų valdos, vienoje iš jų po sprogimo kilo gaisras.
Vadovaujant Donecko apygardos prokuratūrai, pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos kariškiai nuolat apšaudo Donecko sritį, žudo ir žaloja civilius, kasdien niokoja infrastruktūros objektus.
Praėjusią parą, kovo 6-ąją, rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, dar trys žmonės buvo sužeisti.
15:43 | Karas perėjo į naują etapą: nuolat apšaudomi Ukrainos kariai įdarbino ekskavatorius
„Tam, kas vyksta dabar, Rusija rengėsi jau seniai. Ji sutelkė pakankamai pajėgų ir priemonių, kad vienu metu galėtų daryti spaudimą įvairiomis kryptimis“, – „The Wall Street Journal“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 3-iosios oro pajėgų brigados vado pavaduotojas Maksimas Žorinas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos stengiasi reaguoti, taupydamos amuniciją ir ieškodamos galimybių smogti Rusijos pajėgoms aktyvia gynyba. Siekdami sustabdyti skaičiumi pranašesnį priešą, Ukrainos kariai įsitvirtina, rašo „The Wall Street Journal“.
Dabar į vakarus nuo Avdijivkos statoma tranšėja. Ekskavatoriais kuriami prieštankiniai grioviai ir kuo labiau apsunkinamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų judėjimas.
M. Žorinas sakė, kad jo vyrams tenka patiems kasti tranšėjas, dažnai apšaudomiems. Leidinys gynybinių įtvirtinimų plėtrą pavadino gyvybiškai svarbia Ukrainos užduotimi, kol parlamentas dar nepriėmė naujos mobilizacijos įstatymo redakcijos.
Ukrainos problemas dabar kompensuoja Rusijos trūkumai mūšio lauke. Nors Rusijos ginkluotosios pajėgos turi daugiau pajėgų ir išteklių, jos remiasi prastai apmokytais kariais.
15:20 | Krasnodaro gyventojai per Putino vizitą prašomi nesinaudoti liftais
Krasnodaro gyventojai buvo paraginti ketvirtadienį nesinaudoti liftais, nes tą dieną mieste gali apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Rekomendacijas išplatino bendrovė „Technoliftservice-Jug“. Informaciją apie tai patvirtino viena iš valdymo įmonių Krasnodaro Molodežnij mikrorajone, rašo „Kommersant“.
14:36 | Rusai kasetiniais šaudmenimis apšaudė kaimą Zaporižios srityje, sužeistas žmogus
Rusai kasetiniais šaudmenimis apšaudė prie fronto linijos esantį Zaporižios srities Bilenkės kaimą ir sužeidė žmogų.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos viršininkas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas tęsia pafrontės teritorijų terorą. Rusai kasetiniais šaudmenimis apšaudė Bilenkės kaimą. Sužeistas vyras", – rašoma pranešime.
Pareigūnas pažymėjo, kad informacija apie apšaudymo padarinius tikslinama.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą rusai smogė 253 smūgius 12-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
14:04 | „Bild“: ukrainiečiai išstūmė Rusijos pajėgas iš gyvenvietės prie Avdijivkos
Ukrainos ginkluotosios pajėgos išstūmė rusų okupantus iš Tonenkės kaimo, esančio į vakarus nuo užimtos Avdijivkos.
Apie tai skelbia vokiečių leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke, remdamasis vaizdo įrašais iš mūšio lauko.
13:27 | Jei prezidento rinkimai vyktų dabar, Zelenskis juos pralaimėtų: apklausa atskleidė naują favoritą
Jei Ukrainos prezidento rinkimai vyktų dabar, dabartinis prezidentas Volodymyras Zelenskis pralaimėtų prieš atleistą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą generolą Valerijų Zalužną, rodo naujausia sociologinė apklausa.
12:38 | ISW nepastebėjo jokių įrodymų, kad rusai būtų pasistūmėję pirmyn, kaip patys teigia
Rusų karo tinklaraštininkai paskelbė, kad rusų pajėgos ties Terniais (į vakarus nuo Kreminos) pasistūmėjo keletą šimtų metrų gilyn ir užėmė keletą nenurodytų ukrainiečių įtvirtinimų. Tačiau jokių šių teiginių įrodymų nepastebėta, rašoma naujausioje Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto atskaitoje.
Pastebima, kad pozicinės kovos toliau vyko į šiaurės rytus nuo Kupiansko ir Sinkivkos, į šiaurės vakarus nuo Svatovo netoli Tabajivkos, į vakarus nuo Kreminos netoli Jampolivkos ir Ternių ir į pietus nuo Kreminos netoli Bolohorivkos ir Verchnokamiansko.
Teigiama, kad rusų pajėgos į priekį pasistūmėjo netoli Bachmuto, nors šiame rajone vyksta poziciniai mūšiai. Rusų tinklaraštininkai teigė, kad rusų pajėgos užėmė nenurodytą miško plotą į šiaurę nuo Bohdanivkos ir kiek pasistūmėjo netoli Ivanivsko (į vakarus nuo Bachmuto), nors ISW jokių įrodymų, kad rusai būtų padarę pažangą kurioje nors iš šių zonų, nepastebėjo.
Kitas rusų tinklaraštininkas teigė, kad rusų pajėgos pasistūmėjo pirmyn Novomychajlivkoje. Tačiau ir šio teiginio įrodymų ISW nepamatė.
Pranešama, kad per dieną priešas Ukrainos karių pozicijas ir gyvenamąsias vietoves 6 kartus atakavo raketomis, įvykdė 90 antskrydžių ir 115 atakas raketų paleidimo sistemomis.
11:56 | Paviešino vaizdo įrašus, kaip Ukraina sunaikino du Rusijos karinius laivus
„Telegram“ kanaluose paviešinti du vaizdo įrašai, kuriuose, kaip teigiama, įamžintos paskutinės dviejų Rusijos karinių laivų – „Cezaris Kunikovas“ ir „Sergejus Kotovas“ akimirkos. Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuos laivus Juodojoje jūroje sunaikino atitinkamai vasario 14 d. ir kovo 5 d.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) kovo 5 d. oficialiai patvirtino, kad sunaikino Rusijos laivą „Sergejus Kotovas“. Skaičiuojama, kad šio laivo vertė siekia 65 mln. dolerių (beveik 60 mln. eurų)
„Naktį iš kovo 4 į 5-ąją Ukrainos gynybos ministerijos GUR specialusis padalinys „13 grupė“ atakavo Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinį laivą „Sergejus Kotovas“. Misija vyko bendradarbiaujant su ZSU karinėmis jūrų pajėgomis ir remiant Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerijai“, – teigiama pranešime.
Pažymima, kad dėl jūrinių dronų MAGURA V5 smūgio Rusijos projekto 22160 laivui „Sergejus Kotovas“ buvo pažeistas laivagalis, dešinysis ir kairysis bortai.
11:33 | Rusijoje siūloma grąžinti sovietines eiles butui gauti
Rusijos deputatai pasiūlė „aprūpinti jaunas šeimas socialiniu būstu“ atgaivinus sovietines „gyvas eiles“, rašoma „Izvestija“. Rusijos valdžia tikisi tokiu būdu spręsti gilias gimstamumo problemas šalyje: dėl karo ir natūralias, dėl visuomenės poreikių pokyčių.
10:41 | TATENA vadovas įspėja neatnaujinti Zaporižios AE veiklos
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) perspėjo Rusiją, kad ši neatnaujintų savo kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės Pietryčių Ukrainoje veiklos, trečiadienį pranešė jos vadovas Rafaelis Grossi.
Nuo 2022 metų, kai Rusijos pajėgos užėmė elektrinę pirmosiomis plataus masto puolimo prieš Ukrainą dienomis, ji neveikia, o abi pusės viena kitą kaltina dėl dažnų apšaudymų.
R. Grossi taip atsakė į Rusijos branduolinės energetikos operatoriaus pasiūlymą vėl įjungti elektrinę.
„Atkreipiau savo kolegų iš Rusijos dėmesį į tai, kad bet kokie tokie veiksmai pareikalautų daugybės svarstymų“, – naujienų agentūrai AFP sakė R. Grossi, pabrėžęs, kad skubėti nevalia.
„Visų pirma, tai yra aktyvios kovos zona, ir to negalima pamiršti. Antra, ši elektrinė buvo sustabdyta ilgą laiką“, – nurodė jis.
Jis neatmetė galimybės, kad elektrinė kada nors ateityje bus paleista, tačiau teigė, kad tam „reikės atlikti keletą saugos vertinimų“.
10:04 | Po ilgų ginčų Švedija taps NATO nare
Po du šimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir dvejus metus trukusių diplomatinių pastangų Švedija ketvirtadienį taps 32-ąja NATO nare.
Tai didelis žingsnis šaliai, kuri kadaise stengėsi neužsitraukti Rusijos pykčio.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas lankosi Vašingtone, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas iškilmingai priims ratifikavimo dokumentus po įtemptos kovos, kad būtų gautas visų NATO narių sutikimas.
Vėliau tą pačią dieną U. Kristerssonas greičiausiai liks pasiklausyti prezidento Joe Bideno, kuris stengiasi įtikinti konkuruojančią Respublikonų partiją pritarti naujai pagalbai Ukrainai, metinio pranešimo.
Pirmadienį Šiaurės Atlanto aljanso būstinėje Briuselyje bus iškelta Švedijos mėlynai geltona vėliava.
09:36 | Ukraina perims iniciatyvą iš Rusijos: ekspertai paaiškino fronte susiklosčiusią padėtį
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad operatyviniu požiūriu Ukraina turėtų perimti iniciatyvą iš Rusijos, tačiau gynybos pajėgų pastangas vilkina uždelsta Vakarų pagalba.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina bandys perimti iniciatyvą ir vykdyti kontrpuolimo veiksmus 2024 m.
Pasak ISW analitikų, Ukrainos bandymas perimti iniciatyvą 2024 m. turi pagrindo operatyvinių galimybių požiūriu.
„Rusija galės nustatyti karinių operacijų Ukrainoje vietą, laiką, mastą ir sąlygas tol, kol išlaikys iniciatyvą visame karo veiksmų teatre. O tai gali leisti Rusijos Federacijai priversti Ukrainą iššvaistyti amuniciją ir karius gynybinėms operacijoms, atimant iš Ukrainos galimybes kaupti medžiagas, reikalingas būsimoms kontrpuolimo operacijoms“, – teigiama analitikų pranešime.
ISW toliau vertina, kad Ukrainai būtų kvaila užleisti Rusijai pranašumą ilgiau nei būtina. Tačiau ekspertai priduria, kad tolesnis Vakarų saugumo pagalbos vėlavimas gali atitolinti Ukrainos pastangas susigrąžinti iniciatyvą.
„Amunicijos trūkumas verčia Ukrainos pajėgas nepakankamai papildyti personalą, o netikrumas dėl būsimos pagalbos greičiausiai riboja Ukrainos operatyvinį planavimą.
Vėluojanti svarbiausia pagalba privers Ukrainą priimti sunkius sprendimus dėl išteklių paskirstymo tarp būsimų kontrpuolimo operacijų ir šiuo metu vykstančių Ukrainos gynybinių operacijų prieš šiuo metu iniciatyvą turinčius Rusijos užpuolikus“, – akcentuoja analitikai.
08:56 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų kovo 7 dienos Ukrainos gynybos pajėgos skelbia nukovusios ir sužeidusios apie 421 430 rusų įsibrovėlių, iš jų 1 160 – per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos skelbia sunaikinusios 6 695 priešo tankus (+17 tankų per pastarąją parą), 12 779 (+51) šarvuotas kovos mašinas, 10 350 (+42) artilerijos sistemų, 1 009 (+1) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 701 priešlėktuvinės kovos sistemą, 347 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 7 963 (+42) taktines bepilotes orlaivių sistemas, 1 919 (+1) sparnuotųjų raketų, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 13 532 (+53) sunkvežimius bei degalų cisternas ir 1 647 (+5) specialiosios įrangos vienetus.
08:21 | Britų instruktoriai moko ukrainiečius karius šturmuoti pastatus miestų zonose
Ukrainos kariai, instruktorių iš Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų padedami, mokosi šturmuoti ir valyti pastatus miestų zonose, feisbuke pranešė generalinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas.
Šie mokymai tarptautinės mokymų operacijos „Interflex“ metu vyksta Didžiojoje Britanijoje esančiame poligone, kuriame sukurta tikroviška miesto zona su daugiaaukščiais gyvenamaisiais namais, nedideliais viešbučiais, sodais ir daržais, pagalbinėmis patalpomis, tvoromis ir aptvarais.
Britų instruktorių vadovaujami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai išmoko judėti pirmyn, eiti nuo vieno namo prie kito, užimti tinkamas pozicijas ugniai kontroliuoti, naudoti granatas ir dūmų uždangas, vykdyti sužeistųjų gelbėjimą ir evakuaciją, taip pat darniai veikti grupėse.
Ypatingas dėmesys skiriamas padėties fronte analizei, nustatant atskaitomybės vadams tvarką, kad šie visuomet turėtų aktualios informacijos ir galėtų stebėti situaciją vietoje.
07:47 | TATENA vadovas Sočyje susitiko su V. Putinu
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė saugumo padėtį Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainoje. Susitikime Sočyje prie Juodosios jūros taip pat buvo kalbama apie „kitus branduolinio ginklo neplatinimo iššūkius“, trečiadienį tinkle X rašė R. Grossis.
Rusija laikoma šalimi, galinčia daryti diplomatinę įtaką Iranui ir jo augančiai branduolinei programai. Anot rusų naujienų agentūros „Interfax“, V. Putinas pabrėžė Rusijos ketinimus bendradarbiauti su TATENA.
Nei R. Grossis, nei Kremlius detaliau susitikimo nekomentavo. TATENA vadovas prieš susitikimą teigė norįs kalbėti apie saugumo problemas, susijusias su galimu šiuo metu išjungtų reaktorių Zaporižioje paleidimu. Be to, jis atkreipė dėmesį į reikalavimų neatitinkantį avarinį elektros tiekimą branduolinės elektrinės aušinimo sistemoms. R. Grossio nuomone, netoli fronto esanti elektrinės situacija itin sudėtinga ir dėl besitęsiančių mūšių netoliese.
07:00 | JAV: smūgiai Odesoje rodo skubų pagalbos Ukrainai poreikį
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Graikijos premjero ir Ukrainos prezidento vizito metu Rusijos suduoti smūgiai Odesos uostui parodė, jog JAV respublikonai turi nustoti blokuoti pagalbos Kyjivui teikimą.
„Šis smūgis – tai dar vienas priminimas, kad Rusija kasdien toliau beatodairiškai puola Ukrainą ir kad Ukrainai skubiai reikia visų pirma priešlėktuvinės gynybos perėmėjų“, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai.
Ukrainos pietuose esančioje Odesoje trečiadienį per ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio ir Graikijos ministro pirmininko Kiriako Micotakio vizitą griaudėjo sprogimai, pranešė jis žurnalistams.
Per šį išpuolį vizito metu žuvo penki žmonės, naujienų agentūrai AFP pranešė Ukrainos karinis jūrų laivynas.
Rusija pareiškė, kad jos smūgis Ukrainos Odesoje pataikė į jūrinių dronų gamybos objektą.
