Nuo pat „Brexit“ procedūros pradžios tai neigiamai atsiliepė infliacijos pavidalu Didžiojoje Britanijoje. Maža to, tai paveikė ir realųjį darbo užmokestį ir bendrą britų pragyvenimo lygį.
Vidutiniški „Brexit“, anot specialistų skaičiavimų, kiekvieną savaitę britų šeimoms kainuoja 7,74 svaro (8,68 euro), arba 404 svarai (apie 453 eurus) per metus. Be to realų britų užmokesčio augimą sumažino išstojimo iš Europos Sąjungos procedūros pradžios sukelta infliacija.
Dėl „Brexit“ referendumo rezultatų išaugusios kainos ir darbo užmokesčio santykis metinį vidutinio darbuotojo darbo užmokestį sumažino 448 svarais, skelbia specialistai, pažymėdami, kad tokiu atveju balsavimas už išstojimą iš ES statistiniam britui kainavo beveik visą savaitinį atlygį.
Maža to, tyrėjai išsiaiškino, kad dėl „Brexit“ procedūros pradžios visų pajamų lygių šeimos visuose šalies regionuose pajuto infliacijos augimą (ypač stipriai tai pajuto Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos gyventojai, mažiausiai – Londono gyventojai). Pavyzdžiui, iškart po referendumo svaras nuvertėjo apie 10 proc., o tai „nulėmė infliacijos augimą brangstant tiek galutinės produkcijos, tiek ir žaliavų importo kainai“. Labiausiai tai atsiliepė tokios produkcijos, kaip duonos, grūdų, pieno, sūrio, kiaušinių, kavos, arbatos, kakavos, alaus, vyno, ir baldų, juvelyrinių dirbinių ir laikrodžių, kainoms.
Pasak tyrimo autorių, tokiu būdu balsavimas dėl pasitraukimo iš ES „buvo nenumatytu šoku Didžiosios Britanijos ekonomikai“. „Mūsų rezultatai pateikia įtikinamus įrodymus, kad britų šeimos iki šiol susimoka ekonomine prasme už balsavimą dėl ES palikimo“, – pažymi vienas iš ataskaitos autorių, daktaras Thomas Sampsonas.
Referendumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos vyko praėjusių metų birželio 23-ąją. Jo metu 51,9 proc. balsavusiųjų pasisakė už pasitraukimą iš ES. Praėjusią savaitę britų leidinys „Sunday Times“ paskelbė, kad britų valdžios nesėkmes atveju, nepavykus susitarti su ES dėl pasitraukimo sąlygų, grėstų „chaotiško pasitraukimo pasekmės“.
Pagal vieną iš galimų variantų, Briuselis turės „išjungti“ Didžiąją Britaniją iš bendros saugumo duomenų bazės bei išmokėti 3,5 mlrd. eurų „pradinį įnašą“. Maža to, tokiu atveju britai gali sulaukti didesnių prekybos su ES mokesčių, kas galėtų atsiliepti šalies kainoms ir ekonomikos augimui.
