Birželio 4-7 dienomis 375 milijonai Europos Sąjungos piliečių rinks 736 naujus europarlamentarus, kurie iki 2014 m. atstovaus ES piliečių interesus Europos Parlamente.
Per paskutinius 30 metų, kai buvo suorganizuoti pirmieji Europos Parlamento rinkimai, jo galios vis didėjo, tačiau žmonių ateinančių į rinkimus skaičius vis mažėjo. Ir mažėjo todėl, kad žmonės vis dar yra per mažai informuoti kokias galias ir funkcijas atlieka Europos Parlamento nariai.
Likus dviem mėnesiams iki rinkimų, ekspertai bando prognozuoti, kaip pasiskirstys naujo Europos Parlamento politinių partijų jėgos.
2004-2009 m. Parlamentas veikia išlaikydamas tam tikrą pusiausvyrą tarp centro dešinių ir centro kairių jėgų. Didžiausia EP frakciją šiuo metu sudaro 277 vietas turini „Europos liaudies“ partija (krikščionys demokratai) ir 217 vietų turinti „Socialistų“ partija.
Ekspertai prognozuoja, kad didėjanti Centrinės ir Rytų Europos parlamentarų įtaka gali pakeisti esamą jėgų pasiskirstymą.
“Iš esmės mes nesitikime didelių permainų naujame Parlamente,” – sakė Londono ekonomikos mokyklos profesorius Simonas Hixas, kuris kartu su kolega Michaeliu Marshu pagal savo pačių parengtą metodologiją gana tiksliai nuspėjo 2004 m. Europos Parlamento sudėtį.
Centro dešinieji išliks pirmoje vietoje, tačiau bus silpnesni
S.Hixas ir M.Marshas prognozuoja, kad „Europos liaudies“ partija (krikščionys demokratai) (ELP) ir toliau išliks didžiausia parlamentine partija bei turės apie 249 vietas, „Socialistų“ grupei prognozuojamos 209 vietos.
Daugiausia permainų gali įnešti iš ELP pasitraukę Britų „Torių“ partijos atstovai, kurie kartu su Čekijos konservatorių partija planuoja kurti “Europos konservatorių” grupę. Prognozuojama, kad ši partinė grupė gali gauti apie 58 vietas ir taps ketvirta pagal dydį Europos Parlamento partija.
Centrinė ir Rytų Europa vaidins didesnį vaidmenį
Pasitraukus „Torių“ partijai, ELP sudėtį ir politinį vaidmenį įtakos naujų Europos Sąjungos valstybių narių parlamentarai.
“ELP turės mažiau vokiečių, daugiau italų, lenkų ir joje nebus britų,” – sakė S.Hixsas.
S.Hixsas įsitikinęs, kad “Socialistų grupėje vokiečiai vaidins didesnį vaidmenį” ir nustums į šalį iki šiol dominavusius prancūzus ir ispanus.
„Liberalų ir demokratų aljanso už Europą“ pozicijas gali sustiprinti šiuo metu Vokietijoje sėkmingai rinkimus laimintys liberalai. Kurie į savo pusę pritraukia rinkėjus balsuojančius prieš dabartinę valdančią „Krikščionių demokratų“ ir „Socialdemokratų koaliciją“ vadovaujama kanclerės Angelos Merkel.
“Dabartinės Rytų Europos partijos yra nežymios, tačiau dabar jos gali tikėtis gana plataus atstovavimo, ypač lenkai,” – mano S.Hixsas.
EP rinkimai: galimybė „nubausti“ valdžią
Nuo pat pirmųjų Europos Parlamento rinkimų 1979 m., balsavimas buvo puiki proga ”nubausti” nacionalinių šalių valdančias partijas, balsuojant už opozicines jėgas.
Tačiau didėjančios Europos Parlamento galios nesukūrė ryšio tarp ES rinkėjų ir ES institucijų, kurio taip siekia pastarosios. Dėl tos priežasties mažėjo į rinkimus ateinančių žmonių skaičius.
Ir artėjančiose rinkimuose dominuos ne visai Europai aktualios temos, bet nacionalinių šalių politikai daugiau dėmesio skirs vidinėms šalies problemoms, kurios mažai siesis su visos ES problemomis.
Socialistai turi tik 2 proc. tikimybę aplenkti ELP
Nepaisant to fakto, kad 19 iš 27 ES šalių vyriausybes sudaro centro-dešinių partijų koalicijos, S.Hixas ir M. Marshas neprognozuoja lengvos pergalės „Socialistų“ grupei.
Jų analizė grindžiama tuo, kad šešios didžiosios Europos šalys Italija, Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Lenkija ir Didžioji Britanija, kurios sudaro 66 proc. visų Europos Parlamente esančių vietų, gali nulemti bendrus rinkimų rezultatus.
“Visose didžiosiose šalyse Socialistų partijos išgyvena sunkius laikus. Joms gali pasisekti kitose šalyse,” – mano S. Hixas, tačiau jis priduria, kad Vokietijoje, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje valdžioje esantys socialistai praranda savo populiarumą.
„Žalieji“ praranda įtaką
Susikūrus naujai „Konservatorių“ frakcijai, „Žaliųjų“ grupė praras savo įtaką ir taps penkta ar šešta pagal dydį politine grupe.
Ekspertai prognozuoja, kad didžiausi pralaimėjimai „Žaliųjų“ laukia Prancūzijoje ir Vokietijoje.
“Ekonominė krizė verčia žmonės daugiau galvoti apie ekonomiką ir užimtumą, o ne apie aplinkosaugą,” – teigia S.Hixsas.
Neaiškumas dėl „Libertas“
Abu ekspertai susilaiko nuo prognozių kiek vietų naujajame Parlamente gali gauti euroskeptiška “Libertas” partija.
“Jie gali gauti vietų Airijoje, tačiau jiems bus sunku sukurti visos Europos lygmens judėjimą,” – mano S.Hixsas.
Ekspertai nesiryžta prognozuoti, kiek vietų gali gauti ir kraštutinės dešinės ar kairės pakraipos partijos ir judėjimai.
Barroso ar ne Barroso? Atsakymą žino liberalai
Dėl dešiniųjų ir kairiųjų partijų susiskaldymo gali iškilti liberalų partijos vaidmuo nulemiant, kurios dešinės ar kairės pakraipos partijos taps dominuojančios.
Liberalai, kuriems vadovauja Grahamas Watsonas, taip pat gali vaidinti pagrindinį vaidmenį skiriant ar atleidžiant iš Europos Komisijos pirmininko pareigų Jose Manuelį Barroso.
Barroso yra dešiniųjų kandidatas, tačiau jo galimybės būti perrinktam sumažėjo dėl ELP susilpnėjimo. Tuo tarpu socialistai viduje dar nėra apsisprendę palaikyti ar nepalaikyti jo kandidatūrą.
Kaip pasiskirstys jėgos bus galima pamatyti renkant naująjį Europos Parlamento pirmininką. Tradiciškai jo kandidatūrą už uždarų durų išrenka „Socialistų“ ir „Europos Liaudies“ partijos atstovai.
Tačiau šiais metais į šį “išrinktųjų” klubą gali įžengti liberalai su nuosavu kandidatu.
“Jei ELP nepavyks susitarti su socialistais dėl parlamento pirmininko, o liberalai bus suerzinti, Barroso šansai būti perrinktam labai sumažės,” – sakė S.Hixsas.
Jis mano, kad ELP, siekiant perinti Barroso, teks atiduoti Europos Parlamento pirmininko kėdę liberalams. Nebent jiems pavyktų gauti socialistų paramą, kurie šiuo metu dar neturi vieningos nuomonės.
