Po susitikimo su Slovėnijos ministru pirmininku Robertu Golobu U. von der Leyen sakė, kad jie aptarė vadinamąjį trijų komponentų paketą: siekiama suteikti ne tik skubią finansinę pagalbą, bet ir vidutinės trukmės bei ilgalaikę paramą atstatymui.
„Šiandien esu čia, kad Slovėnija ir Slovėnijos žmonės žinotų, jog Europa yra jūsų pusėje“, – sakė U. von der Leyen, apsilankiusi nuo stichijos smarkiai nukentėjusiame kaime Slovėnijos šiaurėje, prie sienos su Austrija.
EK vadovė nurodė, kad Slovėnijai šiais metais iš ES solidarumo fondo bus skirta 100 mln. eurų, o kitąmet – 300 mln. eurų. Be to, šalis gali gauti lėšų iš kitų fondų, pridūrė ji.
„Kad ši šalis atsigautų, reikia daug investicijų, – sakė ji. – Slovėnija gali pasikliauti Europa.“
Slovėnijos pareigūnai praėjusios savaitės potvynius pavadino didžiausia stichine nelaime per tris dešimtmečius. Pasak pareigūnų, potvyniai paveikė du trečdalius Alpių valstybės teritorijos, o žala gali siekti milijardus eurų.
Dėl smarkių liūčių iš krantų išsiliejo upės, jos užtvindė namus ir laukus, sugadino tiltus ir kelius, atkirto ištisus kaimus ir paliko tūkstančius žmonių be elektros ir vandens.
Ekspertai teigia, kad ekstremalias oro sąlygas iš dalies lemia klimato kaita. Šią vasarą daug kur Europoje fiksuojami rekordiniai karščiai, siautėja gamtiniai gaisrai.
R. Golobas sakė, kad didžiausia žala padaryta kelių ir energetikos infrastruktūrai ir kad Slovėnijai reikės ES paramos atstatymui. Nemažai šalių į pagalbą jau atsiuntė žmonių ir įrangos.
„Europos Sąjunga yra geriausia, kas nutiko Slovėnijai ir Europai, nes, kai paprašėme pagalbos, ją iš karto gavome, – spaudos konferencijoje su U. von der Leyen sakė R. Golobas. – Tai yra europietiškas solidarumas, kuriuo didžiuojamės.“
Slovėnijos ekspertai įspėjo, kad nors lietus liovėsi, apsemtoms vietovėms gresia nuošliaužų pavojus. Slovėnijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį per mažiau nei parą iškrito mėnesio lietaus norma.
