„Vištų pulkas atrodo labiau panašus į kovinį dalinį negu Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika“, – J.-C.Junckeris sakė Briuselyje, vartodamas jam įprastus vaizdingus palyginimu.
„Visuomet pasisakau už Europos armiją, kuri būtų ilgalaikis projektas. To neįmanoma sukurti iš nieko jau rytojaus rytui“, – perspėjo jis.
J.-C.Junckeris nuosekliai palaikė idėją, kad 28 ES šalys, praeityje kentėjusios nuo kruvinų karų, turėtų sukurti savo bendras ginkluotąsias pajėgas, o šią būtinybę ypač pabrėžė krizė Ukrainoje.
„Bendra europiečių armija perduotų žinią Rusijai, kad esame rimtai nusiteikę ginti Europos Sąjungos vertybes“, – jis kovą sakė Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.
Bendros ES pajėgos taip pat leistų optimizuoti gynybos išlaidas ir skatintų tolesnę Bendrijos integraciją.
Tačiau daugelis Europos Sąjungos šalių nelinkusios diskutuoti šiuo klausimu. Didžioji Britanija ypač priešiškai vertina galimybę perleisti Briuseliui esminę suverenumo prerogatyvą.
Britanija taip pat tvirtina, kad JAV vadovaujamas NATO karinis aljansas, sukurtas Šaltojo karo metais, siekiant sulaikyti Sovietų Sąjungą, turėtų išlikti Europos gynybos pastangų centre.
J.-C.Junckeris forume sakė, kad dėl dabartinės ES karinės parengties fragmentacijos visiškai „teisinga, kad Vidurio ir Rytų Europos šalys daugiausiai kliaujasi NATO.“
„28 armijos tiesiog nėra tam pasiruošusios“, – pridūrė jis.
ES lyderiai ketina svarstyti Bendrijos saugumo politiką birželį vyksiančiame viršūnių susitikime, atsižvelgdami į grėsmę, keliamą ryžtingesnės Rusijos politikos ir neramumų Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuos.
Pasak analitikų, mažai tikėtina, kad įvyks kokių nors radikalių pokyčių dabartinėse labai riboto masto bendrose ES karinėse operacijose, tokiose kaip kovos su piratavimu misija „Atalanta“, vykdoma prie Rytų Afrikos krantų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
