Šiuo tikslu EK pristatė taksonomiją („žaliųjų“ energijos šaltinių klasifikavimo sistemą) papildantį klimato srities deleguotąjį aktą dėl klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taikomą tam tikrai dujų ir branduolinei veiklai, EK narių kolegijai pasiekus politinį susitarimą dėl teksto, kuris bus oficialiai priimtas, kai bus išverstas į visas ES kalbas ir oficialiai perduotas teisėkūros institucijoms tikrinti.
Patvirtinus minėtą aktą, jis padės nukreipti privačias investicijas į veiklą, padedančią neutralizuoti poveikį klimatui. Šios investicijos reikalingos blokui, kad jis iki 2050 metų neutralizuotų savo poveikį klimatui.
EK savo pranešime pažymėjo, jog, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir dabartinę technologijų pažangą, įgyvendinamame perėjimo prie švarios energijos šaltinių procese privačios investicijos į dujų ir branduolinę veiklą galėtų atlikti reikšmingą vaidmenį.
Pasak EK, atrinkta dujų ir branduolinė veikla atitinka ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslus ir leis blokui sparčiau pereiti nuo taršesnės veiklos, pavyzdžiui, anglių naudojimo, prie klimatą tausojančios ateities, kurioje bus daugiausia remiamasi atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais.
Tokiai nuomonei nepritariantys gamtinių dujų naudojimo priešininkai prieštarauja investicijoms į iškastinio kuro technologijas, kurios, jų teigimu, tik skatina klimato kaitos krizę, tuo tarpu branduolinės energijos projektų kritikai atkreipia dėmesį į avarijų ir branduolinių atliekų keliamą grėsmę.
Visgi EK, spaudžiama daug branduolinės energijos naudojančios Prancūzijos ir smarkiai nuo dujų priklausomos Vokietijos, tvirtina, kad šioms dviem energijos rūšims teks suvaidinti svarbų švaresnių energijos šaltinių vaidmenį pereinant prie klimato neutralumo.
„Galutinis tikslas yra ateitis su energija iš atsinaujinančių šaltinių, kurioje į aplinką bus išskiriama nedaug anglies dioksido. Kol kas neturime tam galimybių, bet vis tiek turime imtis skubių veiksmų, naudodamiesi visomis turimomis priemonėmis“, – kalbėjo už finansines tarnybas atsakinga Europos Komisijos narė Mairead McGuinness (Meirid Makgines).
„Per šį pereinamąjį laikotarpį turime kuo greičiau atsisakyti didžiausių anglies dioksidą išmetančių energijos šaltinių, tokių kaip anglis. Tai gali reikšti, kad reikia priimti netobulus sprendimus. Šiandieninis deleguotasis aktas galbūt ir netobulas, bet tai yra realus sprendimas“, – pabrėžė eurokomisarė.
Tuo tarpu aplinkosaugininkai išreiškė griežtą pasipiktinimą.
„Greenpeace“ tvaraus finansavimo kampanijos dalyvė Ariadna Rodrigo pareiškė: „Norėčiau pranešti apie pasikėsinimą apiplėšti. Kai kas bando atimti milijardus eurų iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir panardinti juos į technologijas, kurios arba niekuo nepadeda kovoti su klimato krize, kaip, pavyzdžiui, branduolinė energija, arba smarkiai apsunkina problemą, kaip, pavyzdžiui, iškastinės dujos.“
Diskusijos dėl bloko taksonomijos sukėlė pasipriešinimą Europos Parlamente, kuriame kilo pasipiktinimas dėl sprendimo įtraukti gamtines dujas ir branduolinę energiją į leidžiamų finansuoti šaltinių į sąrašą.
Net ir Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujamoje EK nebuvo vieningos nuomonės dėl sprendimo, o 27 nariai turėjo surengti balsavimą prieš jį paskelbiant.
Anglies dioksido emisijos
Visgi M. McGuinness gynė šį sprendimą, teigdama, kad plane numatytos apsaugos priemonės dėl to, kaip branduoliniai ir dujų projektai bus vykdomi pagal tvaraus finansavimo taisykles.
Kova dėl Europos Sąjungos energijos šaltinių klasifikavimo yra dar vienas daug įvairių nuomonių sukėlęs klausimas apie tai, kaip iki 2050 metų pasiekti anglies dioksido išmetimo atžvilgiu neutralią ekonomiką.
Briuselis turėjo didelių vilčių, kad ES pavyks nustatyti pasaulinius standartus apibrėžiant tvarius projektus ir nukreipti gausius Volstryto pinigų srautus į planetos gelbėjimą.
Visgi ES valstybėse narėse neretai skiriasi naudojami energijos rūšių deriniai. Pavyzdžiui, Prancūzija didžiuojasi tuo, kad savo elektros energijos poreikius tenkina pasitelkdama branduolinę energiją, kurios anglies dvideginio emisijos yra nereikšmingos.
Tuo tarpu Vokietija yra labai priklausoma nuo gamtinių dujų, tiekiamų iš Rusijos.
Grupelė šalių mano, kad branduolinė energija yra nesaugi, o dujos gali padėti daug anglių deginančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lenkija, atversti naują puslapį.
Berlynas ir Paryžius yra įsitikinę, kad jų pasirinktos energetikos pramonės šakos yra tinkamos būti patvirtintos kaip „žaliosios“, tuo metu EK teko užduotis suderinti skirtingas pozicijas.
Tam, kad būtų įvardyti kaip tinkami tvariam finansavimui, gamtinių dujų ir branduolinės energetikos projektams bus taikomi apribojimai: jie turės būti patvirtinti atitinkamai iki 2030 ir 2045 metų, taip pat atitikti ilgą sektoriams taikomų kriterijų sąrašą.
